- Patricija Kirilova, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai vidutiniškai dirba 35,3 metus, o moterys – 35,9. Latvijoje vyrai dirba 35,5 metus, moterys – 35,6. Visose kitose Europos Sąjungos šalyse situacija yra priešinga – ilgiau dirba vyrai, skelbia Eurostatas.
Kai kuriose ES valstybėse skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės darbo trukmės yra bent pora metų. Pavyzdžiui, Italijoje vidutinė vyrų darbinio gyvenimo trukmė yra 35,8 metai, o moterų – 31,2. Čekijoje vyrai dirba 38,6 metus, o moterys – 35,6.
Vidutiniškai ES žmogus per savo gyvenimą gali tikėtis dirbti maždaug 36 metus. Nuo 2006-ųjų šis skaičius padidėjo 1,8 metais.
Tarp visų ES šalių, ilgiausiai žmonės dirba Švedijoje – 41 metus. Panašiai yra ir kitose skandinavų šalyse. Nedaug atsilieka ir Didžioji Britanija (38,8 metai), Vokietija (38,1 metai), Estija ir Suomija (37,7 metai).
Trumpiausia vidutinė darbinio gyvenimo trukmė yra Italijoje – tik 31,2 metai. Panašus rodiklis yra ir Bulgarijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.
Lietuvoje darbinio gyvenimo trukmė siekia ES vidurkį – 35,6 metus. Kaimyninės Latvijos gyventojai per savo gyvenimą dirba beveik tiek pat laiko, kiek ir Lietuvos.
Lyginant 2006 ir 2016 metus, labiausiai darbinio gyvenimo trukmės rodiklis išaugo Maltoje – net 5 metais. Šiek tiek mažiau, tačiau vis tiek augo ir Vengrijoje (+4,5 metai) bei Lietuvoje (+4,2 metai).
Per dešimtmetį daugelyje šalių pailgėjo moterų darbinis gyvenimas. Maltoje moterys pradėjo dirbti beveik dešimtmečiu ilgiau. Antroje vietoje liko Lietuva (+4,6 metai) ir Ispanija (+4,4 metai).
Gerokai ilgiau žmonės dirba kitose Europos šalyse, nepriklausančiose ES. Pavyzdžiui, Islandijoje darbinio gyvenimo trukmė siekia beveik 50 metų. Šveicarijoje bei Norvegijoje šis rodiklis taip pat gerokai viršija ES vidurkį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...