- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paslaugų kainos Lietuvoje šių metų sausio–gegužės mėnesiais augo triskart greičiau nei ES, maisto kainos ES vidurkį lenkė pusantro karto. Lietuvos banko ekonomisto Pauliaus Morkūno teigimu, tokiam sparčiam kainų augimui daugiausia įtakos turėjo darbo užmokesčio augimas.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad paslaugų kainos artimiausiu metu nė neketina sustoti augusios. „Prognozuojame, kad šiemet infliacija bus kiek mažesnė nei pernai. Tačiau manome, kad paslaugos ir toliau brangs dvigubai sparčiau nei prekės“, – kalba jis.
Šių metų sausį–gegužę paslaugų kainos, Lietuvos banko skaičiavimais, šalyje augo 4,4 proc., kai tuo metu ES augimo vidurkis siekė 1,5 proc. Maistas, gėrimai ir tabakas Lietuvoje brango 3,5 proc., ES – 2,3 proc.
Šiek tiek mažiau nei ES vidurkis per šį laikotarpį Lietuvoje ūgtelėjo degalų kainos. Čia jų augimas siekė 3,3 proc., kai tuo metu ES degalų kainų augimo vidurkis siekė 3,7 proc. Taip pat nuo ES kainų augimo vidurkio Lietuvoje atsiliko ir šildymo, dujų, elektros ir kitų administruojamų kainų augimas, kuris Lietuvoje siekė 1,4 proc., kai tuo metu ES vidurkis – 1,9 proc.
Mažiausiai per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje ir ES augo pramonės prekių kainos. Lietuvoje tokios prekės brango 0,4 proc., ES – 0,9 proc.
Paslaugų kainas augino atlyginimai
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas P. Morkūnas pažymi, kad labiausiai paslaugų kainas augino paslaugų sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas.
„Žvelgiant į šių metų infliaciją detaliau, iš karto pastebime, kad ją mūsų šalyje stipriau nei ES paveikė sparčiai kilusios paslaugų ir maisto kainos. Paslaugų kainų augimą reikėtų sieti su darbo užmokesčio raida, kurią nemaža dalimi lemia darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje spartus darbo užmokesčio augimas metų pradžioje (9,8 proc.) lėmė kur kas greitesnį paslaugų kainų augimą nei ES vidurkis, kur darbo užmokestis kilo mažiau nei 3 proc.“, – kalba jis.
Tuo metu banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis sako, kad tokie paslaugų kainų šuoliai nestebina, be to, jie neketina nurimti.
„Paslaugų kainų pokyčiai tikrai nestebina, jie stebimi jau penkerius metus. Paslaugos sparčiai brangsta tiek dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimo, tiek dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo. Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos labai tiesiogiai ir didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų. Metų pradžioje darbo užmokesčio augimas siekė 9,8 proc., tokiame kontekste sunku tikėtis, kad paslaugos nebrangs.
Prognozuojame, kad šiemet infliacija bus kiek mažesnė nei pernai. Pirmiausia tai susiję su nykstančia akcizų įtaka. Tačiau manome, kad kaip ir pernai bei pastaruosius kelerius metus, paslaugos ir toliau brangs dvigubai sparčiau nei prekės“, – teigia ekonomistas.
Maistas neturėtų brangti sparčiau nei ES
Kaip pažymi LRT.lt pašnekovai, maisto prekių krepšelio brangimui turėjo į jį įskaičiuotų gėrimų bei tabako akcizų didėjimas.
„Maisto kainų augimas, kuris atrodytų išlieka nemažas, nuo kovo slopo dėl nykstančio akcizų pakėlimo poveikio, ypač, alkoholiniams gėrimams. Taip pat maisto ir energijos kainų augimą lemia ir išorės veiksniai, tokie kaip žaliavų kainų pokyčiai. Pavyzdžiui, ūgtelėjus naftos kainai pasaulinėje rinkoje, Lietuvoje nemenkai padidėjo ir energijos produktų, o, visų pirma, degalų kainos. Tačiau pastarųjų prekių kainos augo panašiu tempu kaip ir ES", – kalba P. Morkūnas.
N. Mačiulio teigimu, kiekvienoje valstybėje esti lokalių veiksnių, turinčių įtakos maisto kainų augimui, tačiau didžioji dalis maisto produktų turėtų brangti ar pigti panašiai, kaip ir kitose ES šalyse.
„Pirmaisiais šių metų mėnesiais akcizai darė šiek tiek įtakos gėrimų kainų augimui bei turėjo įtakos bendram maisto ir gėrimų kainų indeksui, tačiau akcizai padidėjo pernai kovą, tad nuo šių metų balandžio įtakos maisto ir gėrimų krepšeliui neturėtų turėti“, – sako jis.
Plačiau – įraše.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...