Lietuvoje vaikai tėvų verslo perimti neskuba: ieško savų kelių

  • Teksto dydis:

Po nepriklausomybės verslauti pradėję ir smulkius bei vidutinius šeimos verslus sukūrę lietuviai šiuo metu junta kartų kaitos pasekmes – užaugusi jaunoji karta verslo perimti neskuba.

Tačiau specialistai pastebi, kad situacija pamažu keičiasi – išbandę samdomą darbą ar net emigracijos kelią, jaunuoliai vis dažniau grįžta tęsti tėvų pradėtos veiklos.

Apie tai, kuo gyvena šeimos verslai Lietuvoje, kaip jie keičiasi, kokias perspektyvas mato, gegužės 17 d. diskutuojama Kaune vykstančioje konferencijoje „Versli šeima“.  

Renkasi ieškoti savo kelio

„Jei pasikalbėtumėte su jaunąja karta, kuri augo šeimose, sukūrusiose savo verslus, išgirstumėte, kad jie tėvų veiklos perimti neskuba. Vienus labiau vilioja galimybė išbandyti save kitose srityse, kitus gąsdina pozicija dirbti pas tėvus ir su tėvais. Kiti pabrėžia, kad visada matė, kiek daug ir sunkiai dirbo jų tėvai, todėl patys sau tokio gyvenimo nenorėtų. Užčiuopę, kokiomis nuotaikomis gyvena šeimos verslai ir su kokiais iššūkiais susiduria, prieš trejus metus nutarėme juos sukviesti į konferenciją tiesiog pasikalbėti, pasidalinti savo šeimų istorijomis. Šiemet jau kviečiame į kur kas didesnį renginį, konferenciją, kontaktų ir konsultacijų mugę „Versli šeima 2018“, – sako Vilniaus universiteto Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Ne tęsti, kas pradėta, o kurti kažką savo, – tokios mintys sukasi dažno verslo studijas baigusio jaunuolio galvoje.

Pasak jos, Lietuvoje šeimos verslai, su retomis išimtimis, yra smulkūs ir vidutiniai, tačiau, kaip ir visose ekonomikose, generuoja didelę dalį BVP, o dabartiniai jaunuoliai turi daug daugiau verslo kūrimui bei vystymui reikalingų žinių nei dažnu atveju verslą iš nuojautos kūrę jų tėvai. Tiesa, žinias jie dažniau nori panaudoti savo verslo kūrimui, o ne šeimos verslo auginimui ar plėtrai.

„Ne tęsti, kas pradėta, o kurti kažką savo, – tokios mintys sukasi dažno verslo studijas baigusio jaunuolio galvoje. Ir tai suprantama, natūralu. Tokių norų stabdyti nereikėtų. Visada sakau tą patį – leiskite jiems pabandyti, tegu ieško savo kelio. Ir dabar jau matome, kad pasivaikščioję tais savais keliais, išbandę samdomą darbą ar net emigraciją, jie sugrįžta. Įvertina tėvų įdirbį, suvokia, kiek daug pačiam tektų dirbti, kad pasiektum tokių rezultatų ir prisijungia prie  šeimos veiklos“, – sako dr. B. Miškinienė

Pasak jos, užsienio šalyse, kur šeimos verslai turi senas ir laiko patikrintas  tradicijas, su kartų kaitos problema perimant verslą susiduriama rečiau – ten šeimos verslas tarsi jauno žmogaus likimas, žinomas iš anksto, svarbus tradicijos tęstinumas.

„Kai tenka kalbėtis su konferencijos dalyviais iš užsienio, klausytis jų istorijų ir patirčių, girdžiu, kad jie sprendžia kito pobūdžio klausimus. Tarkime, Italijoje nekyla klausimas, ar šeimos verslą vaikai norės perimti. Klausimas kitas – kada jie to imsis. Šiemet patirtimi pasidalinti ir savo istorijas papasakoti į konferenciją atvyksta svečiai iš Ukrainos, JAV, Suomijos, tad geografija tikrai plečiasi“, – pasakoja VU Verslo mokyklos vadovė.

Išrinktas „Mylimiausias šeimos verslas“

Pirmą kartą renginyje bus apdovanojamas „Mylimiausias šeimos verslas“. Šiemet apdovanojimas atiteko mažeikiškių Ozolų šeimai, turinčiai įmonę, užsiimančia prekyba rūbais bei avalyne.

„Smulkūs šeimos verslai dažnai kuriami regionuose, mažesniuose miesteliuose ir būna pastebėti savo artimiausioje aplinkoje bei bendruomenėje. Konkursas, kurį šiemet surengėme pirmą kartą, parodė, kad žmonės tikrai domisi ir nuoširdžiai serga už sėkmingas šeimos įmones visoje Lietuvoje. Sulaukėme dalyvių iš įvairių regionų, prisistatė tikrai labai skirtingi verslai, o sėkmė nusišypsojo mažeikiškių šeimai, sulaukusiai daugiausia dėmesio socialiniame tinkle organizuotame balsavime“, – sako dr. B. Miškinienė.

Jos teigimu, šalia dalijimosi patirtimi ir savo sėkmės istorijomis, konferencijoje rengiamos ir konsultacijos verslui, teikiama informacija apie finansavimo galimybes, taip pat šiemet sukurtos sąlygos verslams pristatyti ir prekiauti savo produkcija.

„Tikime, kad bendravimas, dalijimasis patirtimi, įsiklausymas į šeimų verslų istorijas bei praktinius ekspertų patarimus,  prisideda prie Lietuvos šeimos verslų bendruomenės kūrimo, padeda užmegzti kontaktus ir kuria  bendrą jausmą, kad šeimos verslai šalyje stiprės“, – įsitikinusi iniciatyvos „Versli šeima 2018“  sumanytoja VU Verslo mokyklos vadovė.


Šiame straipsnyje: Lietuvaverslasvaikaitėvai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių