- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių.
ECB atsinaujinimo ėmėsi, siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių, sako Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Tomas Reichenbachas.
Atnaujindamas strategiją ECB glaudžiai bendradarbiavo su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais, taip pat ir Lietuvos banku. Paskutinį kartą ECB pinigų politikos strategija peržiūrėta 2003 m. Nuo to laiko viso pasaulio, įskaitant ir euro zonos, ekonomika patyrė didelių pokyčių. Senstanti visuomenė, lėčiau kylantis darbo našumas ir tebejuntami 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės padariniai pastebimai sumažino palūkanų normas, o kartu ir ECB bei kitų centrinių bankų galimybes padėti ekonomikoms atsigauti vien tik mažinant politikos palūkanų normas. Ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse skatina gyventojus vis daugiau taupyti senatvei. Didėjančios santaupos savo ruožtu mažina palūkanų normas.
Dar vienas struktūrinius pokyčius iliustruojantis pavyzdys yra ekonomikos skaitmenizacija ir globalizacija. Įgyvendinant pinigų politiką ypač svarbu, kaip ir kodėl keičiasi įvairios kainos, tačiau kainų nustatymo būdas per tiek metų iš esmės pasikeitė. Reikšmingai išaugusi internetinė prekyba leidžia žmonėms lengviau lyginti įvairių produktų kainas, įsigyti prekių iš viso pasaulio, o tai skatina kainų konkurenciją.
Dėl visų šių priežasčių ir peržiūrėta ECB pinigų politikos strategija, kuri, beje, ateityje bus peržiūrima reguliariai, kita peržiūra numatyta 2025 m. Šių metų liepos mėnesį ECB paskelbė naujausios peržiūros rezultatus: 1) patvirtintas simetrinis 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas; 2) rekomenduota nuosekliai patobulinti suderintą vartotojų kainų indeksą, kad šis geriau atspindėtų su gyvenamaisiais būstais susijusias vartojimo išlaidas; 3) patvirtintas ambicingas su klimato kaita susijęs veiksmų planas.
Atnaujintas infliacijos tikslas
Nors dažnas gyventojas bet kokį kainų augimą vertina kaip neigiamą reiškinį, visgi ekonomika gali tinkamai veikti tik tada, kai kainos pamažu didėja. Tai galima iliustruoti, pavyzdžiui, vartojimo prekių kainos kritimą. Tarkime, žinoma, kad televizorius po mėnesio kainuos pigiau. Tada kam šią prekę pirkti šiandien? Nors tai atrodytų logiškas kiekvieno žmogaus sprendimas, tačiau jis gali būti labai žalingas visos ekonomikos mastu. Jei visi gyventojai prekių pirks mažiau (laukdami, kol jos atpigs dar labiau), tai paveiks jas gaminančias įmones, kurios mažins gamybą, o tai savo ruožtu privers jas mažinti darbuotojų skaičių ir dirbančių darbuotojų pajamas.
Nors dažnas gyventojas bet kokį kainų augimą vertina kaip neigiamą reiškinį, visgi ekonomika gali tinkamai veikti tik tada, kai kainos pamažu didėja.
Mažėjant pajamoms, dar labiau mažės ir prekių paklausa, verslui ir gyventojams bus sunkiau grąžinti skolas. O tai gali įsukti ekonomiką į defliacinę spiralę, kai mažės ne tik kainos, bet ir prekių paklausa bei realios žmonių pajamos, daugės bankrotų ir bedarbių. Tačiau per didelė infliacija taip pat yra žalinga. Sparčiai kylančios prekių kainos gali pernelyg stipriai skatinti prekes pirkti jau dabar, o tai perkaitins ekonomiką ir skatins verslą bei vartotojus priimti nepagrįstus sprendimus. Dėl šių priežasčių labai svarbu nustatyti tinkamą balansą, kai kainos didėja pamažu.
Atsižvelgiant į tai, ECB analizė rodo, kad patvirtintas simetrinis 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslas yra tinkamas, siekiant užtikrinti sveiką ekonomikos augimą. Naujasis apibrėžimas yra aiškesnis nei anksčiau buvusi formuluotė, kuria buvo siekiama tokio metinio kainų augimo, kuris būtų „mažesnis, bet artimas 2 proc.“ Naujai suformuluotas tikslas yra simetrinis, o tai reiškia, kad nukrypimas nuo jo tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra vienodai nepageidaujamas. Tiek per lėtas kainų augimas, tiek per greitas jų kilimas yra žalingas ekonomikai.
Būsto išlaidų įtraukimas
Šiuo metu matuojant infliaciją atsižvelgiama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų kaitą, tačiau neatsižvelgiama į investicinių prekių (tokių kaip akcijos, obligacijos, auksas ir kt.) kainų kaitą. Čia kyla konceptualus iššūkis, ar gyvenamieji būstai turėtų būti vertinami kaip investicija, ar kaip vartojimas. Į standartinius infliacijos rodiklius, kuriais remiasi ECB, savininkų gyvenamųjų būstų kainos iki šiol nebuvo įtrauktos. Tačiau gyventojams tai ypač svarbi „prekė“, nes kylančios nekilnojamojo turto kainos reikšmingai veikia galimybę įsigyti būstą. Šią problemą gyventojai dažnai išsakė centriniams bankams įvairiose euro zonos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
ECB analizė parodė, kad savininkų būsto išlaidų įtraukimas į infliacijos matavimą geriau parodytų namų ūkiams aktualios infliacijos lygį. Tad ECB kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu kuo greičiau sukurti naują (arba papildyti dabar skaičiuojamą) indeksą, skirtą infliacijai matuoti, įtraukiant naujo būsto įsigijimo kainas ir kitas susijusias išlaidas. Kadangi tai užtruktų ne vienus metus, pereinamuoju laikotarpiu ECB atsižvelgs ir į įvairius sintetinius rodiklius, kuriuos skaičiuojant atsižvelgiama į gyvenamojo būsto kainų kaitą.
Atsižvelgta į klimato kaitą
Klimato kaitos suvaldymas, tikėtina, taps vienu didžiausių šio šimtmečio iššūkių, kuris taip pat paveiks ir kainų stabilumą. Dėl šios priežasties ECB įsipareigojo vykdyti ambicingą su klimato kaita susijusį veiksmų planą.
Nors vyriausybės ir parlamentai yra tiesiogiai atsakingi už veiksmus kovojant su klimato kaita, tačiau ECB taip pat pripažįsta būtinybę dar labiau integruoti įvairius klimato kaitos klausimus į savo veiklos sritis. Priimtu veiksmų planu įsipareigota išplėsti su klimato kaita susijusį analitinį pajėgumą, taip pat kiek įmanoma įtraukti klimato kaitos aspektus į pinigų politikos operacijas.
ECB pinigų politikos strategija yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti grindžiami Eurosistemos, kurios dalis yra ir Lietuvos bankas, pinigų politikos sprendimai, todėl šie pokyčiai anksčiau ar vėliau pasieks daugelį iš mūsų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...