- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje sparčiai daugėjant pensininkų bei mažėjant dirbančiųjų, kurie išlaikytų senjorus, Lietuvos bankas skambina pavojaus varpais - anot jo, būtina reformuoti pensijų sistemą ir susieti dirbančio žmogus įmokas valstybei su būsima jo pensija.
Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus. Tai reiškia, kad mažės pensijos, todėl, anot banko vadovo, pensijų sistemą reikia iš esmės pertvarkyti.
Gyventojams - asmeninės mokesčių sąskaitos
Lietuvos bankas siūlo įteisinti asmenines sąskaitas, kurios būtų susietos su per gyvenimą sumokėtomis įmokomis valstybei ir išmokomis pensijai, nepriklausomai nuo darbo stažo. Valstybė įsipareigotų išmokėti gyventojui lėšas, sukauptas šioje sąskaitoje.
Tai būtų virtuali sąskaita, kurioje matytųsi, kiek žmogus sumokėjo įmokų, kokių išmokų galėtų tikėtis senatvėje.
„Mes galvojame, kad asmeninės sąskaitos galėtų eiti kaip priedas prie bazinės pensijos dalies, kitaip sakant, jos pakeistų stažą ir papildomos pensijos priedą. Tai būtų virtuali sąskaita, kurioje matytųsi, kiek žmogus sumokėjo įmokų, kokių išmokų galėtų tikėtis senatvėje“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Vasiliauskas.
Jis aiškino, kad tokią sąskaitą turintis žmogus galėtų matyti, kiek sumokėta mokesčių, kokios pensijos galima tikėtis. Tačiau joje kaupiamos sumos kistų, priklausomai nuo šalies ekonomikos - jai smunkant, smuktų ir suma sąskaitoje.
V. Vasiliausko nuomone, toks modelis galėtų skatinti gyventojus sąžiningai mokėti mokesčius. Tačiau jis nedetalizavo, kaip tai mažintų šešėlį.
„Aš tikrai konkretaus atsakymo neturiu ir spekuliacijomis užsiiminėti nenoriu, bet 25 proc. šešėlio jau yra dugnas, todėl bet kokios priemonės, kurios pagelbėtų skaidrėjimui, yra reikalingos“, - tikino V.Vasiliauskas.
Anot jo, nors asmeninės sąskaitos būtų atsietos nuo darbo stažo, jos neskatintų gyventojų išeiti į pensiją anksčiau, mat pablogėjus ekonomikos būklei, dalis pensijų galėtų smukti: „Aš nerizikuočiau, mano paskata būtų kuo ilgiau likti darbo rinkoje“.
Norima išlaikyti žmones darbe
Anot V.Vasiliausko, blogėjant demografinėms tendencijoms, reikia, kad žmonės dirbtų kuo ilgiau, jeigu tik jie nori. Todėl, anot jo, reikia sudaryti lankstesnes sąlygas dirbti ir gauti dalinę pensiją.
„Akivaizdu, visuomenė sensta, jaunų žmonių dalis mažėja, todėl būtina skatinti vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau darbo rinkoje. Be abejo, jeigu jie nori to“, - tikino V.Vasiliauskas.
Bankas siūlo mokėti dalinę pensiją dirbantiems, derinti pensijų išmokas ir darbą ne visą arba visą darbo dieną.
„Tai galėtų būti dalinės pensijos mokėjimas, galimybės dirbti ne visą darbo dieną. Pagrindinis dalykas, kad žmogus, pasiekęs tam tikrą amžiaus ribą, toliau dirbantis, kad pinigų suma jo virtualioje sąskaitoje nemažėtų. Kokia tai galėtų būti paskatų sistema, manau, diskusija yra reikalinga. Ir kuo ilgiau išlaikyti žmogų darbo rinkoje yra būtinybė“, - tikino jis.
Sieks nustatyti tinkamą kaupimą
Lietuvos banko vertinimu, pensijų sistemoje problemų kyla ir dėl to, kad kaupdami privačiai, gyventojai tai daro neteisingai: prisiima per mažas arba per dideles rizikas, be to, kaupia per mažai, dėl to sulaukus pensijos, gauna vienkartinę išmoką, o ne anuitetinę rentą.
Todėl LB siūlo, kad sudarant sutartis su pensijų fondu, jei gyventojai nenorės kitaip, pats fondas pagal jų amžių nustatytų rizikas, kurios žmogui senstant sentų kartu su juo. Anot V.Vasilaiusko, patirtis rodo, jog gyventojai nekeičia savo pensijų fondo rizikų nuo pat sutarties sudarymo dienos, nors tai reikėtų daryti.
Taip pat, anot V.Vasiliausko, fonduose kaupiamos per mažos sumos. Anot jo, didžioji gyventojų dalis antrame pensijų fonde kaupia tik 2 proc. „sodrinių“ įmokų ir neprisideda patys.
„2 proc. išeina iš pirmos pakopos, dėl nedidelio kaupimo masto antroje pakopoje tikrai nepavyks uždirbti daugiau, tai didžioji dalis žmonių net nesukaupia anuiteto sumos, gauna tik vienkartinę išmoką“, - sakė jis.
Lietuvos bankas siūlo, kad jeigu žmonės neketina kaupti ir savo lėšomis, jie turėtų grįžti į „Sodrą“.
V.Vasiliauskas teigė dar nediskutavęs su Finansų ministerija ar kitais politikais ir institucijomis, tačiau finansų ministrui siūlymus jau išsiuntė.
Pensijų fondai daliai siūlymų pritaria
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija vadovas Šarūnas Ruzgys teigia iš esmės pritariantis Lietuvos banko siūlymams. Anot jo, tiek ciklinis investavimas, kai fondas pagal žmogaus amžių nustato rizikas, tiek ir pats skatinimas kaupti daugiau yra teisingi žingsniai.
Tačiau, anot jo, pensijų fondai negali pritarti prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“.
„Mes kategoriškai prieštarautume bet kokiam prievartiniam keliui. Žmogaus turi būti atsiklausiama visais atvejais. Arba jis sutinka prisidėti papildomai, arba sutinka, kad būtų jo turtas grąžintas į „Sodrą“. Bet jeigu kalbama apie automatinį grąžinimą, kai neprisideda pats, tai manau, čia dar teisininkai nepasisakė“, - žurnalistams antradienį sakė Š.Ruzgys.
Anot jo, tyrimai rodo, kad net ir nepasiekus anuiteto išmokų, vis vien sukaupiama daugiau nei „Sodroje“: „Iš principo sukaupta daugiau nei sumažėjo „sodrinė“ pensija.
V.Šapoka: būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą
Finansų ministras teigiama vertina Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos. Viliaus Šapokos teigimu, dėl to būtina pasiekti ilgalaikį susitarimą, kad ji nebūtų kaitaliojama kasmet.
„Nemaža dalis Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų jau yra numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Akivaizdu, kad sprendimus šioje kadencijoje tiek dėl pirmos, tiek dėl antros pensijų kaupimo pakopos reikės priimti“, - BNS sakė V.Šapoka.
Jis pripažino, kad daugiausiai bendrų taškų galima surasti centrinio banko ir ministerijos pasiūlymuose, kaip pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimą. Tuo metu dėl siūlomo kitokio kaupimo „Sodroje“, anot ministro, reikėtų platesnės diskusijos.
„Pati kryptis, jog būsimieji pensininkai turėtų aiškiai žinoti, kaip prisidėdami savo įmokomis į „Sodrą“, jie augina savo pensiją, yra teisinga. Dėl paties realizavimo - reikia gilesnės diskusijos ir plataus sutarimo“, - tvirtino V.Šapoka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 0,7 proc., maitinimo įmonių apyvarta smuko 9,5 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai2
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...