- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulinis ekonomikos lėtėjimas, kuriam įtakos daro ir vykstantys prekybos karai, yra normalus reiškinys, o apie krizę kalbėti negalima, Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Nors dabartinė situacija pasaulio ekonomikoje dažnai vertinama kaip ūkio augimo lėtėjimas, tačiau V. Vasiliauskas mano, kad ekonomika šiuo metu tiesiog grįžta į normalias vėžes.
„Pavyzdžiui, 2017 m. euro zonai buvo išskirtiniai metai dėl pakankamai didelio augimo tempo. Šiemet jau pastebimas šioks toks sulėtėjimas, o 2019 m. augimas bus dar lėtesnis. Vyksta normalizavimosi procesas, nes natūralu, kad ekonomika vystosi ciklais, ir kažkada ciklas pasiekia piką, o paskui po truputį leidžiasi“, - Eltai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kaip teigė jis, toks ekonomikos augimo lėtėjimas - natūralus reiškinys.
Dangus tikrai negriūva, apie krizę kalbėti tikrai negalima. Tai - natūralus kritimas, į kurį reikia reaguoti.
„Dangus tikrai negriūva, apie krizę kalbėti tikrai negalima. Tai - natūralus kritimas, į kurį reikia reaguoti. Be jokios abejonės, Lietuva yra atvira ir nuo eksporto priklausanti ekonomika, todėl tarptautiniai įvykiai ir tarptautinis kontekstas gali daryti įtaką. Aš manau, kad šie faktoriai yra pagrindiniai, darantys įtaką mūsų ekonominiam ciklui“, - teigė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad šią savaitę vienas iš pagrindinių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnų įspėjo, kad virš pasaulio ekonomikos tvenkiasi audros debesys ir kad vyriausybės bei centriniai bankai gali būti tam nepasirengę.
Pasak TVF, didžiausia tiesioginė grėsmė dabartiniu metu yra prekybos karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Jeigu visi tarifai, kuriais grasinama, bus įvesti, iki 2020 metų bus prarasti trys ketvirtadaliai pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), skaičiuojant procentais.
Vis dėlto viliamasi, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos ras prekybos konflikto sprendimą. D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitarė dėl 90-ties dienų prekybos karo paliaubų, kurių metu bus deramasi.
Be to, ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) 0,1 procentinio punkto sumažino šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes nuo 2 ir 1,8 proc. iki 1,9 ir 1,7 proc. atitinkamai. 2020 m., ECB prognozėmis, ekonomikos augimas sudarys 1,7 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...