- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.
Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc., o Latvijoje – 41,3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41,2 procento.
„Svarbiausios sąskaitos yra prioritetas, kaip ir neišvengiamos kasdieninės išlaidos transportui, susisiekimui. Tačiau kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4,7 tūkst. eurų, arba vos 395,4 euro per mėnesį. Akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc, biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10,2 proc. mėnesio išlaidų.
Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mus lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28,7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27,2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27,3 proc.).
„Lietuvos vartotojas pasižymi taupumu: patenkame tarp Europos šalių, kuriose dėmesys maisto prekių akcijoms ir nuolaidoms išskirtinai didelis. Pačių Lietuvos pirkėjų vertinimu, jie maistui dabar išleidžia per daug ir aiškiai išreikštais mažesnių kainų lūkesčiais didina spaudimą šalies prekybos tinklams, aštrina jų tarpusavio konkurenciją. Remiantis pirkėjų tyrimais, 2016 metais statistinis europietis prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai per mėnesį išleisdavo 308 eurus, kai Lietuvoje tokios išlaidos sudarė tik 252 eurus ir atsiliko nuo Vakarų Europos šalių“, – teigia I. Lepp.
Jos teigimu, valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių. Tam tenka vos 3,4 proc. mėnesio išlaidų, kai estai ir latviai skiria po 4,2 procento.
Lietuvos gyventojų taupumą iliustruoja ir tai, kad jie itin linkę stengtis atsidėti pinigų „juodai dienai“.
Padengus būtiniausias išlaidas, 34 proc. Lietuvos gyventojų atlikusias lėšas skiria taupymui, kai Europos vidurkis yra 36 proc. Kaimyninių Baltijos šalių gyventojai taupo kiek mažiau – 28 proc. estų ir 21 proc. latvių.
„Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje taupymui bei investicijoms skiriama lėšų dalis yra didžiausia ir siekia 6,3 proc. mėnesio išlaidų. Latvijoje atsidedama 4,7 proc., o Estijoje – 5,6 proc. mėnesio biudžeto. Šiuo aspektu tik Latvija nesiekia europinio 5 proc. vidurkio“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.
Lietuvos vartotojai išsiskiria ypač aukštu susirūpinimu sveikata, todėl medicinos paslaugoms ir prekėms išleidžia 5,4 proc. savo mėnesio biudžeto, kai bendrai Europoje tam tenka 4,1 proc. mėnesio išlaidų.
„Nielsen“ vartotojų tyrimą atliko 2016 metų gruodį, Lietuvoje jame dalyvavo 500 vartotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...