- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė kitąmet vidaus ir tarptautinėse rinkose ketina skolintis apie 5,967 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios skola 2024 metų pabaigoje bus apie 30,202 mlrd. eurų, arba 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant euroobligacijas – apie 3 mlrd. eurų, vidaus rinkos obligacijomis ir taupymo lakštais – apie 2,536 mlrd. eurų, dar apie 431 mln. eurų – iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos (ES) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nurodoma Vyriausybės 2024 metų skolinimosi programoje.
Valstybės biudžeto išlaidos 2024 metais taip pat bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio (apie 1,6 mlrd. eurų) ir į valstybės iždą grįžtančių ankstesniais metais įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų (16 mln. eurų).
Prognozuojamas finansavimo poreikis 2024 metais sieks apie 7,283 mlrd. eurų, iš jų apie 3,493 mlrd. eurų – bendram biudžeto deficitui finansuoti (valstybės biudžeto deficitui – 2,807 mlrd. eurų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui – 687 mln. eurų). Taip pat įvertintos papildomos galimos 257,7 mln. eurų išlaidos pagal Finansų ministerijai suteiktas teises skolintis valstybės vardu.
Apie 3,287 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus skolai – 2,35 mlrd. eurų, užsienio skolai – 937 mln. eurų: 2024 metų sausį bus išperkama 700 mln. eurų euroobligacijų emisija, tam lėšos sukauptos šiais metais.
245 mln. eurų paskolų planuojama suteikti įmonių investicijų projektams, finansuojamiems ES lėšomis, Turto bankui jo valdomo nekilnojamojo turto atnaujinimui bei elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimui.
Planuojama, kad 2024 metų pabaigoje lėšų likutis bus apie 300 mln. eurų, jis bus skirtas 2025 metų pradžioje valstybės piniginiams srautams subalansuoti.
2024 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 2,68 mlrd. eurų.
Vyriausybės skolinimosi programa teikiama Seimui kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas5
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...