- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Europos Komisijos siūlymą, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams per artimiausią dešimtmetį pasiektų tik 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, sako Lietuvos diplomatai.
Vyriausybės atstovai per diskusiją Briuselyje dėl naujojo ES biudžeto perspėjo, kad tai Lietuvai reikštų prarastą žemdirbių kartą.
„Pagal dabartinį pasiūlymą, 2027 metais, kai baigsis programa, mes būsime pasiekę tik 80 proc. vidurkio“, – BNS pirmadienio vakarą sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.
„Mes pasakėme, kad tai per mažai ir per vėlai. Bus prarasta visa žemdirbių karta, nes 2027 metais jau bus 23 metai nuo mūsų narystės ES pradžios“, – telefonu iš Briuselio sakė viceministras.
Pasak jo, tai pirminiai Lietuvos pareigūnų paskaičiavimai „iš geriausiai prieinamos informacijos“. Tikslų pasiūlymą Europos Komisija pateiks birželio pradžioje.
Pernai išmokos Lietuvos žemdirbiams sudarė 60 proc. ES vidurkio.
Baigiantis dabartiniam daugiamečiam biudžetui, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus, o ES vidurkis turėtų būti 260 eurų.
Už Lietuvą mažesnes išmokas turės tik Latvija ir Estija. Prancūzams bus mokami 278 eurai, o vokiečiams – 299 eurai.
Grėsmė regionams
A. Zananavičius pirmadienį atstovavo Lietuvai diskusijoje dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos 2021-2027 metais.
Tai buvo pirmasis valstybių narių ministrų susitikimas po gegužės 2 dieną pateikto Europos Komisijos pasiūlymo.
Anot viceministro, kaip ir buvo galima tikėtis, daugiau įmokančios valstybės nori bendrą iždą mažinti, daugiau iš jo gaunančios – jį didinti.
Lietuva siekia, kad kuo mažiau būtų kerpamas finansavimas vadinamajai sanglaudos politikai, kuria remiami skurdesni ES regionai.
A. Zananavičius sakė, kad Lietuva sieks, jog parama nebūtų nutraukiama staigiai, o atsirastų pereinamasis laikotarpis.
„Svarbu, kad neturėtume tokios situacijos, kur buvo skiriami pinigai, regionas sparčiai vystėsi, ėjo į priekį, ir staigiai nuo 2021 metų visas finansavimas nutrūksta. Tai gali ne tik sustabdyti regiono ekonomikos augimą, bet ir sukelti recesiją“, – kalbėjo diplomatas.
„Labai svarbu, kad darant pažangą nebūtų pinigai nustojami duoti labai staigiai, reikalingas kažkoks pereinamasis laikotarpis“, – pridūrė jis.
Naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip migracija ir saugumas.
Naujajame biudžete Lietuva sieks užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, geležinkelio projektui „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.
Pristatyti Lietuvos poziciją Europos Komisijos vadovams kitą savaitę į Briuselį vyks premjeras Saulius Skvernelis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...