- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašo Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti praėjusiais metais paskubomis priimtus pakeitimus, pagal kuriuos vežėjų mokamas kelių mokestis kai kuriais atvejais išaugs net 20 kartų. Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pažymi, kad padidinti mokesčiai gali turėti įtakos augančioms kai kurių produktų bei paslaugų kainoms.
„Padidėjęs mokestis turės įtakos ir kainos kilimui. Kainų struktūroje logistikos kaštai sudaro apie 10 proc. Šiuo atveju viskas nuguls ant vartotojo pečių. Kol kas sunku pasakyti, kiek padidės kainos, bet pats faktas, kad kils kainos, yra tiesa.
Keleivių vežėjai paskaičiavo, kad įkainiai už kelius padidės net 20 kartų. Žinoma, tai pablogins vežėjų ekonominę situaciją, kurie ir dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – teigė Z. Budvydas.
„Jei nebus peržiūrėti ir sumažinti šie kelių mokesčiai, tikėtina, kad Lietuvą gali palikti dar daugiau transporto įmonių. Prašome dabartinės Vyriausybės ir Seimo, kad peržiūrėtume ir nedarytume tokių drastiškų pasiūlymų“, – akcentavo jis.
Jei nebus peržiūrėti ir sumažinti šie kelių mokesčiai, tikėtina, kad Lietuvą gali palikti dar daugiau transporto įmonių. Prašome dabartinės Vyriausybės ir Seimo, kad peržiūrėtume ir nedarytume tokių drastiškų pasiūlymų.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra įpareigota parengti patogią sistemą kelių rinkliavai surinkti, tam numatyta skirti iki 90 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje kelių mokestis mokamas tik už magistralinius kelius, kurie iš viso sudaro 1,7 tūkst. kilometrų. Nuo 2023 m., jei niekas nesikeis, turės būti mokama ne tik už magistralinius, bet ir važiuojant krašto bei regioniniais keliais, o tai sudarys jau 21 tūkst. kilometrų.
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba pažymėjo, kad išaugęs kelių mokestis gali atgrasyti transporto bendroves apskritai vykti per Lietuvą.
„Kai kalbame, kad pernai už vinjetes valstybė surinko beveik 50 mln. eurų, matyt, norima surinkit pusę milijardo ir daugiau. Mes suprantame valstybės interesą padidinti valstybės biudžetą, kadangi paramos priemonės iš ES struktūrinių fondų nebepasieks panašia apimtimi kaip anksčiau. Visgi būtina suprasti, kad mes esame tranzitinė valstybė, ir kad tokie drastiški mokesčiai atgrasys tam tikras transporto bendroves važiuoti per Lietuvą“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu vertindamas dėl Muitinės deklaracijų sistemos sutrikimų nusidriekusias vilkikų eiles Lietuvos-Baltarusijos pasienyje A. Burba teigė, kad dėl vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo ketinama kreiptis į Finansų ministeriją.
„Prašėme asociacijos narių suteikti informacijos, kad žinotume, kokių nuostolių jie patyrė, kiek laiko praleido prie sienų, kiek pretenzijų patyrė iš savo klientų. Tuos skaičius, manau, artimiausią savaitę surinksime ir pateiksime Finansų ministerijai. Ieškosime būdų, kaip padėti vežėjams, kurie ne savo noru įstrigo pasienyje. Nei mes, nei mūsų vežėjai nemanome, kad tai buvo force majeure situacija – tai buvo aplaidus ministerijos ir jos pavaldžių institucijų požiūris į sistemas, o nukentėjo vežėjai“, – tikino jis.
A. Burba pažymėjo, kad iš vis daugiau mokesčių reikalaujančios valstybės vežėjai tikisi ir adekvačių sistemų rengimo.
„Sistemos turi būti atnaujintos. Jeigu atitinkamos institucijos, Pasienio tarnyba, Muitinė, apie tai kalbėjo jau ne vienerius metus, tai ir turėjo būti sureaguota. Kodėl tai nebuvo padaryta – tai jau ne vežėjo problema. Juolab jei kalbame apie mokesčio laipsninį pakėlimą, turime kalbėti apie finansavimą visai sistemai, (...) taip pat ir sistemoms, gerinančioms transporto sektorių, įdiegimui“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu transporto įmonės „Visla“ direktorius Viktoras Monkevič įsitikinęs, kad mažoms įmonėms toks kelių mokesčio augimas bus žingsnis į pražūtį.
„Mažos ir smulkios įmonės, kurios turi vos keliasdešimt darbuotojų, nukentės labiausiai. Jos ir per pandemiją labiausiai nukentėjo transporto sektoriuje. Pavyzdžiui, jei įmonė turi 10 transporto priemonių, šiuo metu ji kelių mokesčio sumoka 7530 eurų per metus, o nuo 2023 m. turėtų mokėti jau 150 600 eurų per metus“, – teigė V. Monkevič.
Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas tvirtino, kad pirminiai tikslai buvo geri, nes Lietuvoje siekiama įdiegti panašią tvarką kaip kai kuriose Europos šalyse, tačiau neįvertinti visi aspektai.
„Vokietijoje yra panaši kelių mokesčio tvarka, kai mokama pagal nuvažiuotus kilometrus, tačiau čia vairuotojai turi galimybę nemokamai naudotis daugeliu paslaugų. (...) Tuo tarpu Prancūzijoje visos aikštelės nemokamos, taip pat nemokami ir tualetai, dušai, geriamas vanduo degalų kolonėlėse irgi nemokamas. Lietuvoje to kol kas nėra. Pas mus irgi turėtų būti investuojama į infrastruktūrą, kad vairuotojams būtų patogiau“, – sakė A. Telmentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...