- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija keičia kasos aparatų kvitų taisykles. Jei iki šiol laimėti loterijoje buvo galima perkant turgavietėse ar viešose prekybos vietose, jau nuo kitos savaitės žaidime dalyvaus ir už prekes, įsigytas parduotuvėse ir prekybos centruose gauti kvitai. Tačiau ne visuose. Prekybos centrų „Maxima“, „IKI“, „Norfos“, „Rimi“, „Lidl“, „Senukai“ pirkimo kvitai žaidime nedalyvaus.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė teigia, kad nors valdžia džiaugiasi papildomais milijonais, plaukiančiais į biudžetą iš tų sektorių, kurie dalyvavo kvitų loterijoje, tai nėra vien tik loterijos nuopelnas.
Anot jos, augant ekonomikai, milijonai į biudžetą plaukia ir iš daugumos kitų sektorių, kurie jokioje loterijoje nedalyvavo. Todėl tiesioginę kvitų loterijos naudą pamatuoti labai sunku.
„Vertinama, kad dėl gyventojų skundų apie neišduotus pirkimo kvitus atlikta per 300 papildomų mokestinių patikrinimų ir įmonėms priskaičiuota apie 311 tūkst. eurų mokesčių. O tai – mažytis lašelis biudžeto pajamų jūroje. Palyginkime – to paties pridėtinės vertės mokesčio pernai į biudžetą surinkta apie 3,5 mlrd. eurų“, – teigė I. Valeškaitė.
Jei apsiperkant viename prekybos centre galėsite dar ir pirkimo kvitų loterijoje sudalyvauti, gal tai bus paskata nesirinkti konkuruojančio prekybos centro prekių?
Anot ekspertės, kovai su „šešėliu“ būtina pasirinkti tinkamus ginklus, o, panašu, kad kvitų loterija tik mojuojama prieš „šešėlį“.
Pasirinktos priemonės kovoje su „šešėliu“ taip pat neturėtų kurti kitų, nelauktų ir neigiamų pasekmių. Tačiau naujausi siūlymai, pasak I. Valeškaitės, gali būti žalingi konkurencijai.
„Jei apsiperkant viename prekybos centre galėsite dar ir pirkimo kvitų loterijoje sudalyvauti, gal tai bus paskata nesirinkti konkuruojančio prekybos centro prekių? Štai sprendžiate, ar pirkti gėlių vazoną „Depo“, „Ikea“, „Moki-veži“ ar „Senukų“ prekybos centre. Jei esate azartiškas, galbūt paskutiniojo nesirinksite, nes jame įsigytų pirkinių kvitai loterijoje nedalyvaus, o apsipirkti eisite į tą parduotuvę, kurią valdžia išrinko tinkama dalyvauti loterijoje dengiamoje visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Pasak jos, valdžios logiką suprasti galima – didieji prekybos tinklai tikrai nėra „šešėlio židinys“. Iš pradžių organizuojant šią loteriją taikytasi į turgaus prekeivius ir smulkiuosius paslaugų teikėjus. Dabar taikinyje – ir prekybininkai. Tačiau kodėl pasirinkti vieni, o ne kiti – neaišku.
ELTA primena, kad nuo pirmadienio įsigalios pakeitimai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kvitų žaidime – bus daugiau prizų, žaidimui bus galima registruoti kvitų už prekes, įsigytas prekybos tinkluose, tačiau ne didžiuosiuose.
Anot VMI Kvitų žaidimo projekto vadovo Rolandas Puncevičiaus, iniciatyvos pirminis tikslas – skatinti šešėlinės ekonomikos traukimąsi skatinant tinkamą pajamų apskaitymą. Todėl šiuo atveju iniciatyva nėra orientuota į didžiausios apyvartos rinkos dalyvius, kur kvitas yra išduodamas visuomet, o į mažesnes prekybos vietas, kur neapskaitytų pajamų rizika yra didesnė.
Taip pat, anot jo, siekiama užtikrinti, kad dalyvavimas žaidime ir kvitų registravimas būtų paprastas. Dėl to atrinkti didžiausią apyvartą generuojantys mažmeninės prekybos tinklai, o ne atskiros prekybos vietos, dėl ko gyventojams nuolat reikėtų tikrintis, ar kvitas dalyvauja žaidime ar ne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...