- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjus dviem mėnesiams nuo tada, kai galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad jau galima bandyti paskaičiuoti pirmuosius „viščiukus“.
Pasak jo, pirmas dalykas, keliantis pasipiktinimą, tai II pakopos pensijų sistemos pertvarkymo darbai. Sprendimai buvo priimti, kaip ir planuota, tačiau parengiamieji darbai, o vėliau ir pačios reformos diegimas verčia klausti, kodėl už tai atsakingos institucijos žiūri pernelyg formaliai.
„Turime situaciją, kuri liečia daugiau nei milijoną „Sodros“ klientų, su kuriais ir reikia elgtis kaip su klientais. Padėti jiems, išaiškinti, nuolat konsultuoti, nepalikti nežinioje. Reformos, kurios paveiks žmonių gyvenimus kone 40 metų laikotarpiu, turėtų būti nuolat transliuojamos įvairiais kanalais ir tikrai ne vieną du mėnesius“, - pranešime spaudai cituojamas M. Dubnikovas.
Jo teigimu, bet kuris privataus verslo organizacijos vadybininkas pasakytų, kad darbas su klientu yra tęstinis procesas, o ne vienkartinis kontaktas. Ir jei verslo institucija paliktų daugiau nei milijoną klientų nežinioje, be abejonės, didelių nemalonumų turėtų kelių grandžių vadovai.
Kalbėtis ir aiškinti, ką reiškia vienoks ar kitoks pasirinkimas, yra be galo svarbu. Tačiau lietuviai yra kantrūs ir nesitiki, kad valdiškos įstaigos savo darbą atliks iki galo, - jie imasi priimti sprendimus patys, teigė M. Dubnikovas.
Jis pažymi, kad per du mėnesius kaupimą sustabdė 42 tūkst. žmonių, o beveik 12 tūkst. nutarė ne tik stabdyti, bet ir grąžinti lėšas į „Sodrą“. Tuo pat metu beveik 50 tūkst. pasididino įmokas, o beveik 10 tūkst. žmonių papildė kaupiančiųjų gretas.
„Tokios tendencijos rodo, kad tik maža dalis žmonių nusprendė keisti savo sprendimus. Dauguma ir toliau lieka kaupti savo senatvei. Tuo tarpu grįžusieji į „Sodrą“ parėmė esamus pensininkus mainais už pažadą, kad gaus didesnę pensiją“, - sakė M. Dubnikovas.
Jis įsitikinęs, kad gyventojai, kurie nori turėti kažką ateityje, jie privalo kaupti ir investuoti kapitalą.
„Galima pirkti nekilnojamąjį turtą ir nuomoti, galima atidaryti kepyklą, galima užsiimti verslu, bet jei neturime kapitalo stambiai investicijai ar bijomasi rizikos, lieka instrumentai investuoti į kitų verslus - akcijos, obligacijos, įvairių rūšių fondai“, - teigė M. Dubnikovas.
Pasak jo, garantijos nėra, bet jei tai bus daroma ilgą laiką - gyventojams pavyks uždirbti, kadangi žmonių skaičius auga ir technologijos tobulėja, ir dėl to kapitalo grąža per ilgesnį nei 15 metų laikotarpį visada būna.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...