M. Katinas: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų

„Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas teigia, kad Lietuvai dabar ypač reikia vadinamojoje naujojoje ekonomikoje dirbančių žmonių, turinčių naują, kitokį mąstymą. Apie vizijas, kaip lietuvius susigrąžinti Lietuvon, – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“.

– Nepaisant išliekančių didelių emigracijos iš Lietuvos mastų, pastaraisiais metais vis daugiau išvykusių į užsienį Lietuvos piliečių nusprendžia grįžti gyventi į tėvynę, o kas antras mąsto apie grįžimą. Pone Lašai, jūsų nuomone, kas svarbiausia norint sugrąžinti lietuvius namo?

V. Lašas: Turime klausyti žmonių – kas jiems aktualu, kas įdomu, ir stengtis padėti apsispręsti, kartu daryti įdomius dalykus. Reikia pritraukti tuos žmones, kurie mums labiausiai įdomūs, kurie galėtų padėti pritraukti daugelį žmonių grįžti. Norisi parodyti, kad ta Lietuva ne tik apribota, bet mes turime daug ambasadorių, kurie gali ir visiškai negrįždami daug padėti darant įdomius dalykus. Yra puikios istorijos, kaip tą sprendė Airija, kitos šalys. [...] Pagalvokime, ar negalime pritraukti „Tesla“, pastatyti „Gigafactory“ ar kažką panašaus, kas užtikrintų ir sudomintų daugelį lietuvių sugrįžti, kurti ir daryti įdomius dalykus.

Mes galime rasti tų dalykų, kurie įdomūs ir vertingi toms pačioms kompanijoms. Tai nebūtinai „Tesla“. Mažesniais žingsniais ateina kompanijos, kurios kurdamosi Lietuvoje, duodamos įdomaus darbo talentingiems jauniems žmonėms, iš karto skleidžia žinią, kad jos sau naudingai ateina į Lietuvą. „Investuok Lietuvoje“ labai šauniai dirba, reikia tik kiekvieno mūsų pastangų padėti, suteikti prieinamus ryšius, patarti, parodyti. Kiekvienas savo pavyzdžiu, savo šeimoje pradėti spręsti. Du vyresnieji mūsų vaikai daug laiko praleido užsienyje, dabar abu grįžę. Dalia vadovauja startuoliui, sūnui užleidau savo darbą.

Reikia pritraukti tuos žmones, kurie mums labiausiai įdomūs, kurie galėtų padėti pritraukti daugelį žmonių grįžti.

– O kodėl jie nusprendė grįžti?

V. Lašas: Mes turime dažniau kalbėti ir klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau patyrę. Bet pasaulis labai greitai keičiasi ir tą ateitį turi kurtis patys jauni žmonės.

– Pone Katinai, iš turimos informacijos aplanko labai dvejopas jausmas. Kasmet tiesioginių investicijų į Lietuvą ateina vis daugiau, bet tuo pačiu nemažėja ir emigracija. Kaip tai reikėtų paaiškinti? Ar išvyksta tie, kurie neturėtų reikiamos kvalifikacijos dirbti užsienio investuotojų sukurtose darbo vietose, ar yra kita priežastis?

M. Katinas: Mes labai mėgstame viską „suvidurkinti“. Yra žymioji frazė apie tas bulves ir mėsą, kur gaunasi cepelinai iš dviejų skirtingų miestų. Paprastai valstybėje taip pat vystosi atskiri miestai, štai Lietuvoje – Vilnius, Kaunas, šiek tiek Klaipėda. Ir jie sparčiai augdami pritraukia daugybę jaunų žmonių – tiek užsienyje jau buvusių emigrantų, tiek žmonių iš mažesnių miestų. Mažesnieji miestai, kaip mes sakome, vis dar yra „po vandeniu“. Dėl to ta emigracija vis dar vyksta iš mažesnių miestų, bet dabar net didesnis skaičius žmonių atvyksta į Vilnių ir Kauną.

Panašu, kad Lietuvoje taip ir vystysis. Jei tas teigiamas scenarijus bus įgyvendintas ir mes vis daugiau ir daugiau miestų ištrauksime „iš vandens“, ten ta emigracija sustos ir net pradės žmones traukti atgal. Jei netikime savimi ar tuo besaikiu optimizmu, tai yra daugybė pavyzdžių nuo Airijos iki tos pačios Estijos, kur pernai išvykusių ir grįžusių žmonių balansas persisvėrė į teigiamą pusę. Yra daugybė pasvarstymų, kas yra esminė dalis, bet nepaneigsime, kad ekonomika – viena pirmųjų.

Yra didžiulis skirtumas tarp to, ko Lietuvai šiuo metu reikia, ir to, ką žmonės moka daryti išvykę į užsienį. Lietuvai reikia IT specialistų, finansų specialistų, naujų verslo modelių specialistų, kurie dirba toje dirba vadinamojoje naujoje ekonomikoje. Šiandien tikrai galime 20–30 tūkst. žmonių priimti per pusę metų – tiek verslas Lietuvoje ieško ir neranda. Priimtų vos tik tie žmonės nuspręstų grįžti. Kai kalbame apie ekonominius migrantus, kurie neturi labai sofistikuoto išsilavinimo, tai taip, jiems turbūt nelengva kol kas Lietuvoje sukurti patrauklų pasiūlymą.

Grubiai tariant, žmogui, kuris savo fizine jėga sukuria sau darbo vietą, Londone atlyginimas bus vis dar pora kartų didesnis. Bet jei jau išsilavinimas leidžia daryti kažką, kas susiję su aukštosiomis technologijomis, tai tikrai nesunku ir Lietuvoje gauti pakankamai solidų atlyginimą. Tas disbalansas kuo toliau, tuo labiau matysis, vis labiau trūks žmonių, kurie moka dirbti su naujomis technologijomis. Viena dalis tų lietuvių dirba užsienyje, o ta kita dalis ir toliau bus netinkama pagal išsilavinimą ir jiems vidaus rinkoje bus sunku pasiūlyti atitinkamą kokybę ir gerą darbą.