- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kinijos pažadas skirti papildomai 124 mlrd. JAV dolerių (apie 114 mlrd. eurų) iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“, sukuriant didžiulį jūrų uostų, geležinkelių, kelių ir pramonės parkų tinklą, suteikia galimybių ir Lietuvai, teigia Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas.
Tačiau, pasak Mindaugo Reinikio, pirmiausiai pati Lietuva valstybiniu lygiu turi apsispręsti, ar jai reikia Kinijos investicijų ir kokiomis sąlygomis jos galėtų būti pritrauktos.
„Tai yra didžiulė paraiška iš Kinijos pusės, kad jie yra rimtai nusiteikę dalyvauti naujos pasaulio tvarkos kūrime. Didžiąja dalimi, be abejo, ekonominės tvarkos, nes visur yra akcentuojamas taikus procesas, verslas ir prekyba“, - BNS sakė M.Reinikis.
Visgi, anot jo, lozungai ir įvairūs pareiškimai ne visuomet reiškia turinį, todėl negalima atmesti galimybės, kad „žadamas 124 mlrd. JAV dolerių pyragas stalo nepasieks“.
„Net jei šis pyragas bus patiektas ir pinigai bus dalijami, mes turime suprasti ir tai, kad kinai yra labai pragmatiški žmonės - niekas nėra daroma už dyka, tai nėra labdara. Kinija nėra didžiausia pasaulyje aukok.lt svetainė, nusprendusi, kad pasauliui reikia pagalbos. Jie viską daro labai pragmatiškai, tą mes jau matėme Afrikoje, tą dabar stebime Vidurio ir Rytų Europoje, kur Kinija turi 16+1 formatą“, - aiškino M.Reinikis.
„Už kiekvieną investuojamą dolerį, eurą ar juanį, be abejo, yra kažko prašoma mainais“, - pridūrė jis.
Todėl, pasak M.Reinikio, siekiant pritraukti Kinijos investicijų labai svarbus yra valstybės vaidmuo.
„Pirmiausiai mes patys turime nuspręsti, ar norime kinų Lietuvoje ir jei taip - kokiomis sąlygomis. Mes kaip valstybė kol kas nesame apsisprendę - lyg ir norime, lyg ir ne. Trūksta nuoseklumo, aiškaus valstybinio požiūrio (...) Tą sprendimą galų gale reikėtų priimti ir tai galėtų padaryti Vyriausybė“, - teigė M.Reinikis.
Anot jo, aktyviai su Kinija dirbanti Vengrija turi vicepremjerą Kinijos klausimams su 15-20 žmonių komanda, kuri kalba kiniškai. Švedai ar danai turi po kelis šimtus žmonių vien, pavyzdžiui, Šanchajuje. Tuo metu Lietuva Kinijoje turi ambasadorių ir vieną komercijos ataše, kurie Lietuvai atstovauja ir kitose šio regiono valstybėse.
„Šioje vietoje iš valstybės pusės turėtų būti labai aiški koordinacija. Tai galėtų būti Vyriausybės kanceliarija ir vienas konkretus už Kinijos klausimus atsakingas žmogus, „Investuok Lietuvoje“, turinti tam būtinus įgaliojimus, Ūkio arba Finansų ministerijos“, - svarstė Lietuvos ir Kinijos verslo tarybos pirmininkas.
M.Reinikio teigimu, „Vienos juostos, vieno kelio“ projekto lėšos Lietuvoje galėtų būti investuojamos į geležinkelius, Klaipėdos uostą, be to, Lietuva aktyviai besidominti „China Merchants Group“ Baltarusijoje steigia didelį logistikos parką.
„Kinams Lietuvoje iš infrastruktūros tikrai yra įdomūs geležinkeliai ir Klaipėdos uostas, tačiau visos investicijos ateina su kaina - tai yra arba valdymas, arba nuosavybė. Čia turės būti mūsų sprendimas, ar mes norime tokio modelio, ar ne. Kitu atveju, gal Kinija galėtų paskolinti lėšų pigiau, tačiau šiais laikais visi pigiai skolina“, - sakė M.Reinikis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šeštadienį Pekine prasidėjusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“ pažadėjo papildomai skirti 124 mlrd. JAV dolerių šiam Kinijos finansuojamam projektui. Beveik trijų dešimčių valstybių lyderių susitikime Xi Jinpingas taip pat paragino juos atsisakyti protekcionizmo, vaizduodamas savo šalį globalizacijos lydere.
Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatytas projektas, kuris yra vadinamas ir naujojo Šilko kelio planu, padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriamas maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kai kas Pekino projektą laiko geopolitinės įtakos dalybų žaidimu. Forume nedalyvauja Japonija ir Indija - pastaroji nusprendė praleisti šį susitikimą, pareiškusi nepasitenkinimą Kinijos ir Pakistano ekonominiu koridoriumi – vienu iš naujojo Šilko kelio plano projektų, kurio tikslas yra sujungti Šiaurės vakarų Kiniją ir Arabijos jūrą.
Kiti viršūnių susitikimo dalyviai įspėjo, jog būtina užtikrinti skolinimo tvarumą, kad šalys, kuriose įgyvendinami šimtai projektų, nebūtų apkrautos netvaria skolų našta.
Lietuvai forume atstovauja susisiekimo ministras Rokas Masiulis - jis ketina pristatyti Lietuvos transporto ir logistikos stipriąsias puses, kalbės apie Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus, alternatyvų traukinių maršrutą Kinija–Europa per Lietuvą. Kartu su R.Masiuliu jame dalyvauja Klaipėdos uosto direkcijos, „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui2
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...