Mažindami mėsos suvartojimą švedai ieško alternatyvų jautienai ir kiaulienai

Švedijoje rekordiškai sumažėjo mėsos suvartojimas. 2017 m. duomenimis, vienas Švedijos gyventojas vidutiniškai suvalgė 85,5 kg mėsos – 2,2 kg mažiau nei anksčiau. Maisto ir veterinarijos tarnyba tai aiškina populiarėjančiomis sveikatingumo programomis, klimato saugojimu ir aukštesniais etiniais standartais, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.

Anot rinkos tyrimus atliekančių įmonių, mėsos pirkėjai tapo sąmoningesni, perka kokybišką gaminį arba atsisako mėsos visai. Apklausos rodo, kad gyvulinės produkcijos pirkėjus labiau trikdo neekologiški ir neetiški gyvulių laikymo būdai nei aukšta prekės kaina. Apklaustieji taip pat pastebėjo, kad ekologiškos prekės Švedijoje tapo gerokai pigesnės nei anksčiau.

Švedija vis mažiau mėsos importuoja ir vis daugiau eksportuoja. Švedijoje pagamintų mėsos produktų paklausa labiausiai išaugo kaimyninėse šalyse Danijoje ir Vokietijoje.

Išimtis yra aviena – jos švedai suvartoja daugiau nei anksčiau, bet manoma, kad tai tik laikinas mados reikalas arba alternatyvų jautienai ir kiaulienai ieškojimas. Spėjama, kad avieną greitu metu turėtų pakeisti žvėriena.

Ekonominė padėtis stabili

Švedijos finansų departamentas patvirtino, kad prognozuotas šalies bendrasis nacionalinis produktas (BNP) iš tiesų geresnis, nei tikėtasi. Anot finansų departamento, šių metų BNP prieaugis turėtų padidėti 2,8 proc. ir po 2,2 proc. per ateinančius du metus.

Finansų ministrė Magdelena Andersson džiaugėsi geresniais šalies ekonominiais rodikliais, nei laukta, bet kartu paminėjo rizikas, galinčias paveikti Švedijos finansinį stabilumą.

„Mes nuodugniai sekame pasaulinį ekonomikos vystymąsi, jau aišku, kad Švedija neišvengs „Brexito“ padarinių, naivu manyti, kad neliks paveikta ir Kinijos bei JAV ekonominių sprendimų“, – kalbėjo ministrė.

Šalyje nerimaujama dėl nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo ir statybos sektoriaus mastų sumažėjimo, tačiau tai labiausiai pajus įkaitusi Stokholmo miesto rinka – ne visa šalis. Finansų ministrė tikino, kad Švedijos ekonominė padėtis yra stabili ir pasiruošusi atremti nenumatytus išorinius veiksmus.

Mažėja infliacija

Švedijos kronos vertė kiek nukrito. Mažesnė, nei laukta, sausio mėnesio infliacija rodo pranašesnį JAV dolerio ir euro santykį su krona.

Sausį infliacija buvo 0,8 proc. mažesnė nei gruodį, tam įtakos turėjo po švenčių sumažėjusi gyventojų perkamoji galia.  Ne tik už pusę kainos parduodami drabužiai ir avalynė, bet ir kelionės lėktuvais bei traukiniais gerokai sumažino infliacijos greitį. Skrydžiai į šiltus kraštus pirmaisiais metų mėnesiais Švedijoje kainuoja net ketvirčiu mažiau, traukinių bilietai – 14 proc. pigesni.

Finansų departamento teigimu, bedarbystė, dabar sudaranti 6,7 proc., iki 2020 m. turėtų sumažėti iki 6,1 proc. Didelis gyventojų paslaugų ir gaminių vartojimas skatina verslą, bet darbdaviams didėjantys mokesčiai stabdo darbo vietų kūrimą ir ragina verslininkus investuoti į technologines naujoves, aptarnaujančias klientus be įdarbintų žmonių.   

Norima griežčiau spausti ES finansavimą gaunančias šalis

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, Švedija gali tapti „pagrindine biudžeto skylių lopytoja“, nacionaliniam kanalui SVT kalbėjo ekspertas Kristoferis Wendikas. Suma, kurios ES netenka įsigaliojus „Brexitui“, turės būti padengta, o Švedija su savo gerais ekonominiais rodikliais yra viena realiausių kandidačių.

Blogiausias scenarijus Švedijai – net 40 proc.  didesnis mokestis ES, kas šalies vyriausybei yra visiškai nepriimtina. Susitikime Briuselyje dalyvavęs Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas nori griežčiau spausti ES finansavimą gaunančias šalis.

„Šalys, kurios neįvykdo ES keliamų reikalavimų, paramos neturi gauti“, – nukirto Švedijos premjeras. Kaip pavyzdį jsi pateikė Lenkiją ir Vengriją, kurios pasipriešino ES migracijos politikai ir nepriėmė karo pabėgėlių.

S. Lofvenas taip pat kalbėjo apie būtinybę pasitraukus Didžiajai Britanijai susidėlioti naujus finansavimo prioritetus: šalių saugumas, kova su organizuotuoju nusikalstamumu ir terorizmu, šalių vidinė darbo rinka ir migracija. Žemės ūkio finansavimas ir verslo inovacijos, anot premjero, būtų išbrauktos iš finansavimo prioritetų.

Pirmauja tarp ES šalių

Švedija pirmauja tarp ES šalių išgaudama daugiausia atsinaujinančios energijos išteklių. 11 iš 28 ES šalių jau įvykdė klimato gerinimo programos tikslus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2020 m., teigia statistinis „Eurostat“ tyrimas.

2016 m. 53,8 proc. visos Švedijoje sunaudojamos energijos buvo išgauta iš vėjo, saulės ir vandens jėgainių. Antra šalių sąraše yra Suomija (38,7 proc.), trečia – Latvija (37,2 proc.).

Valstybinis energijos tiekėjas „Vattenfall“ planuoja investuoti milijardą Švedijos kronų į naujus saulės energijos išgavimo parkus.

„Saulės energija yra svarbus vėjo jėgainių papildymas. Mūsų investicija grindžiama padidėjusiu vartotojų poreikiu ir susidomėjimu atsinaujinančiais energijos ištekliais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Vattenfall“ atstovas spaudai Magnusas Hallas.

Trys milžiniški saulės energijos parkai bus statomi Nyderlanduose, šalyje, kuri, „Eurostat“ duomenimis, rodo blogiausius rezultatus gamtos išteklių energijos panaudojimo srityje.


Šiame straipsnyje: jautienakiaulienamėsašvedai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių