Medžioklės Lietuvoje laukia pokyčiai

Kai kuriems Seimo nariams inicijuojant Medžioklės įstatymo pataisas, o Aplinkos ministerijai ketinant didinti mokesčius už medžioklę, medžiotojų bendrija priešinasi šiems pokyčiams.

Medžioklės įstatymo pataisas praėjusią savaitę įregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika siūlo, kad ne mažesnį kaip 1 tūkst. hektarų medžioklės plotą galėtų suformuoti keli savininkai. Dabar tai gali padaryti tik vienas savininkas. Iki šiol nemokamas medžioklės egzaminas taptų mokamu, o jo kainą nustatytų Aplinkos ministerija.

Be to, už neblaivų medžiotoją turėtų atsakyti visas būrelis, siūloma keisti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą surenkamų lėšų - pagrindinio medžioklės mokesčio - paskirstymą: savivaldybės gautų 30 proc., o Aplinkos apsaugos rėmimo programa - 70 proc. (dabar - atitinkamai 70 proc. ir 30 proc.). Pakeitimais norima įvesti ir elektroninius medžiotojo bilietus.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis mano, kad įstatymo pakeitimai turėtų būti nedideli, o mokesčio didėjimas - nežymus. Be to, jo nuomone, medžiotojams reikalingą infrastruktūrą galėtų įsirengti jie patys bei medžiokles organizuojančios urėdijos, todėl vien dėl infrastruktūros nebūtina smarkiai kelti mokesčių.

Aleksandro Stulginskio universiteto (buvusi Žemės ūkio akademija) docentas Kęstutis Pėtelis mano, kad permainos medžioklės sistemai reikalingos.

Medžioklės pataisas yra registravęs ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis siūlo, kad medžioklės plotas būtų ne mažesnis nei 700 hektarų.

K.Mažeika: miškams reikalingas papildomas finansavimas

K.Mažeika sako norintis pakeisti medžioklės ploto formavimą, nes dabar Lietuvoje beveik nebeįmanoma suformuoti naujų medžioklės plotų.

„Dabar niekas negali suformuoti naujo 1 tūkst. hektarų ploto. Tai nepasiekiama norma. Mūsų tikslas yra tai, kad keli savininkai galėtų suformuoti naujus plotus. Be to, tai padės žemės savininkams geriau tvarkytis savo nuosavybėje. Mes nenorime sumažinti kartelės, nes 1 tūkst. hektarų yra mokslininkų nustatyta, kad galima reguliuoti gyvūnų populiacijas“, - BNS tvirtino medžiotojas K.Mažeika, priklausantis Vilkaviškio rajono „Karklinių“ būreliui.

Anot jo, pataisomis norima sumažinti biurokratinę medžioklės naštą ir pagerinti apskaitą.

„Norime bendrai mažinti popierizmą, išnaudoti technologines galimybes - elektroninis medžiotojo bilietas ir medžiojimo lapas. Medžioklėje jaučiamas sąstingis nuo praėjusių laikų. Taip pat yra siekis dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Dėl neblaivių asmenų siūlome kolektyvinę atsakomybę, bet dėl šios nuostatos nuomonę dar turėtų pareikšti Teisės departamentas“, - kalbėjo Seimo narys.

K.Mažeikos žodžiais, reikalingos investicijos į papildomą infrastruktūrą, todėl diskutuojama su Aplinkos ministerija, kad būtų padidintas mokestis už medžioklę.

„Būsimas mokesčio padidėjimas turėtų sietis su šaudyklų atsiradimu, kur bus praktiškai daromas medžioklės saugumo egzaminas ir praktinių įgūdžių tobulinimas, ko šiandien medžiotojai neturi, nes šaudyklos yra privačiose rankose ir jų jaučiamas trūkumas, o dėl kainos medžiotojai nėra suinteresuoti lankytis. Gyvūnų globa yra kita tema. Kalbame apie gyvūnų globos ir reabilitacijos centrą, prie kurio prisidėtų ir medžiotojai“, - tvirtino K.Mažeika.

Pasak jo, jeigu ministerija padidintų medžioklės mokestį, tai lėšų perskirstymą tarp savivaldybių ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos būtų efektyvesnis. Savivaldybės vis tiek gautų panašų finansavimą, o iš padidėjusio programos fondo būtų galima finansuoti infrastruktūros plėtrą. K.Mažeikos nuomone, mokesčiai turėtų augti iki 4 kartų. Anksčiau jis yra sakęs, kad mokestis galėtų didėti 5-6 kartus.

M.Norbutas: medžioklės mokestis didės

Aplinkos ministerija artimiausiu metu ketina pristatyti siūlymus dėl medžioklės mokesčio - jis tikriausiai didės iki 4 kartų, sako aplinkos viceministras „valstietis“ Martynas Norbutas.

„Medžioklė nėra tiesiog hobis, tai yra veikla. Mes turėtume kreipti dėmesį į medžiojamų gyvūnų apsaugą ir jų gausinimą, kad būtų atvertos didesnės galimybės finansuoti šias veiklas. Labai svarbu turėti adekvatų mokestį už medžioklę, kad tai netaptų paprastu hobiu. Turi būti finansinė medžioklės išraiška, kad valstybė galėtų lėšas nukreipti ten, kur jų trūksta. Mums šiandien trūksta gyvūnų globos centro. Svarstome mokesčio kėlimo galimybes ir artimiausiu metu galime pateikti konkrečius pasiūlymus. Tai gali nutikti per mėnesį. Konkrečią sumą ir kiek kartų didės mokestis, dabar sunku įvardinti. Mūsų mąstymu ,tikslinga būtų didinti iki 4 kartų“, - BNS sakė viceministras, kuris teigia nemedžiojantis ir neketinantis to daryti ateityje.

M. Norbuto teigimu, ministerija pritaria už medžioklę gautų lėšų perskirstymui ir idėjai pritaikyti daugiau naujų technologinių sprendinių.

„Galvojame, kaip pereiti prie elektroninių dokumentų. Mes ne tik pereitume prie paprastesnio metodo, bet tai leistų duomenų apskaitą vykdyti realiu laiku. Pasitaiko atvejų, kad nušautas gyvūnas neatsiduria medžioklės lapuose. Realiu laiku pildomi dokumentai padėtų tai išspręsti. Vykstant medžioklei, jos metu galėtų būti pildomas medžioklės lapas“, - teigė M.Norbutas.

Anot jo, Aplinkos ministerija taip pat norėtų skirti daugiau dėmesio kovai su alkoholio vartojimu medžioklės metu. Ministerija iš esmės pritaria K.Mažeikos pasiūlymui dėl medžiojamų plotų, tačiau nepritartų siūlymui sumažinti minimalų medžiojamą plotą.

„Morališkai kalbant, kolektyvinė atsakomybė yra būtina. Reikia suprasti - medžioklės metu žmogus turi ginklą ir jeigu būrelis nepraneša ir patys nesukontroliuoja šalia esančio neblaivaus žmogaus, tai už viską yra jie visi atsakingi. Kolektyvinė atsakomybė skamba neįprastai, bet tik tokiu būdu mes galime kalbėti apie kultūros aukštesnę kartelę“, - BNS sakė M.Norbutas.

Medžiotojai nenori pokyčių

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pavaduotojas medžioklei, TV laidos apie medžioklę bei gamtą kūrėjas Eugenijus Tijušas sako, kad medžiotojai nenorėtų didelių Medžioklės įstatymo pakeitimų, bet kai kuriuos punktus, anot jo, būtų galima tobulinti.

„Įstatymų revoliucijos gali labiausiai pakenkti faunai, o dabartinis įstatymas įrodė savo gyvybingumą. Kažkokiems tobulinimams galimybės yra, bet viskas turi būti pasverta, koks bus poveikis faunai. Absoliučios daugumos mūsų draugijos medžiotojų nuostata yra ta, kad nebūtų vykdomos revoliucijos, o pasiūlymai būtų išdiskutuoti ir įvertinti, kaip tai atsilieps gyvūnijai. Didžiosios medžiotojų bendruomenės dalies nuomone, dabartinis įstatymas yra subalansuotas, leidžiantis surasti normalius tarpusavio santykius tarp medžiotojo ir žemės savininkų. Įstatymas yra palankus visoms problemoms spręsti“, - BNS sakė E.Tijušas.

Didžiosios medžiotojų bendruomenės dalies nuomone, dabartinis įstatymas yra subalansuotas, leidžiantis surasti normalius tarpusavio santykius tarp medžiotojo ir žemės savininkų.

Jo nuomone, dabar įstatymas užtikrina proporcingą medžiojamų gyvūnų populiacijos augimą, todėl jo labai keisti nereikėtų.

„Lenkijoje iki šiol naudojasi Medžioklės įstatymu, kuris priimtas šeštame ar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Švedijoje Medžioklės įstatymas veikia daugiau nei 100 metų. Tuose kraštuose pagrindinis rodiklis yra stabilios medžiojamos faunos populiacijos. Nuo 2002 metų veikiantis Lietuvos Medžioklės įstatymas visais savo rodikliais rodo, kad jis yra palankus faunai“, - dėstė E.Tijušas.

Pasak jo, medžiotojų bendruomenė nenori, jog būtų keičiamas minimalaus medžioklės plotas, tačiau dėl to galima diskutuoti. E.Tijušas pridūrė, kad bet koks noras didinti mokesčius turi būti argumentuotas, o drastiškas rinkliavų didinimas paskatintų didelę dalį medžiotojų pakabinti šautuvus ant sienos.

„Kas gali džiaugtis, kad bus didinami mokesčiai? Kalbant ir diskutuojant su Aplinkos ministerijos pareigūnais, Seimo atstovais, Kęstučiu Mažeika, kalba buvo tokia, jeigu mokesčiai didinami, tai mes norime žinoti, kas iš to išeis. Viešai teikiama informacija, kad mokesčiai gali būti didinami 5-6 kartus, tai šiek tiek šokiruoja. Šie mokesčiai privalo grįžti gyvūnijai, nes mes naudojame jos išteklius. Kalba eina apie tai, ko dar reikia tai gyvūnijai, jei statistika rodo, kad gyvūnijos gausėja. Mes nematome to vertinimo, į ką bus nukreipti tie mokesčiai“, - teigė E.Tijušas.

Medžioklės įstatymo pataisose siūloma iš medžiotojų būrelio atimti teisę medžioti, jeigu vienas jo narių būtų nubaustas už medžioklę išgėrus ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus. E.Tijušas sako, kad medžiotojų bendruomenė skeptiškai žiūri į kolektyvinę atsakomybę, nes, jo žodžiais, dėl neblaivių medžiotojų nekyla daug nelaimių.

„Ne manęs reikėtų klausti, o konstitucinės teisės žinovų, ar demokratinėje visuomenėje egzistuoja kolektyvinė atsakomybė. Nelaimingi atsitikimai medžioklėje statistiškai yra žymiai retesni nei kitose gyvenimo srityse. Medžioklės tvarka yra labai griežtai reglamentuota. Medžioklėje galioja tos pačios 0,4 promilės, kaip ir eisme. Medžioklę organizuoja reglamentuotą atsakomybę turintis medžioklės vadovas. Jis privalo kontroliuoti ir yra atsakingas“, - tvirtino E.Tijušas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių