- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per metus šalies eksportas padidėjo 18,2 proc., o importas - 8,3 proc., remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Anot Statistikos departamento pranešimo, liepos mėnesį prekių eksportuota už 2,40 mlrd. eurų, importuota - už 2,52 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,47 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas sudarė 0,12 mlrd. eurų.
Per metus eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (44,2 proc.), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (72,3 proc.), plastikų ir jų gaminių (17,4 proc.) eksportas.
Importo padidėjimą lėmė išaugęs žalios naftos (22,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (25 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 14,2 proc., importas - 5,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 26,1 proc., be mineralinių produktų - 19,4 proc.
Tačiau liepą, palyginti su birželiu, eksportas sumažėjo 2,8 proc., importas - 3,6 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (15,8 proc.), įvairių chemijos produktų (30,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (7,1 proc.) eksportas.
Tuo metu importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs žalios naftos (14,1 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (10,2 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 4,3 proc., importas - 1,2 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 4,1 proc., be mineralinių produktų - 6,5 proc.
Šių metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 8 proc., importas - 8,4 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (4,5 proc.), įvairių chemijos produktų (56,1 proc.), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (37,2 proc.) eksportas.
Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (33 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 1,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (17,4 proc.), geležies ir plieno (24,3 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 8,3 proc., importas - 5,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 10,8 proc., be mineralinių produktų - 10,4 proc.
Minimu laikotarpiu Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,8 proc.), Latviją (9,8 proc.), Lenkiją (8,2 proc.) ir Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Rusijos (13,5 proc.), Vokietijos (12,3 proc.), Lenkijos (11,4 proc.) ir Latvijos (6,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,2 proc.), Lenkiją (9,2 proc.), Jungtines Valstijas (8,4 proc.), Latviją (7,3 proc.) ir Švediją (7 proc.).
Pirmus 7 metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,2 ir 20,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,3 ir 17,3 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,8 ir 11,7 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (19,7 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,4 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9,3 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,1 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...