- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Moters diena – puiki proga pakalbėti, ar XXI amžiuje moterims ir vyrams vienodai atlyginama už darbą. Apie tai LNK žurnalistė diskutavo su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.
„Statistika rodo, kad ne, bet kodėl moterys uždirba mažiau, nežinau. Gal jos turi namuose daugiau priedermių, todėl ne visos gali aukštas pareigas užimti“, – teigė gatvėje užkalbinta moteris.
„Tikriausiai nepakankamai moterys uždirba. Manau, daug lemia ir specialybė. Priklauso ir nuo viršininko“, – svarstė senjora.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Skirtumas tarp moterų ir vyrų uždarbio niekur neišnyko. Priešingai, atotrūkis netgi didėja, nors seniai kalbama apie jo mažinimą. Nejau taip viskas ir teliko kalbomis? Ką stebite jūs?
– Palyginus ilgesnį laikotarpį, tarkim, septynerių metų, visgi sakytume, kad tas atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų lėtai, bet mažėja. 2020 ir 2021 metais tas skirtumas dėl pandemijos ir įvairių kitų priežasčių buvo sumažėjęs labiau, bet dabar mes vėl fiksuojame didesnį atotrūkį. Dabar jis tapo toks pat, kaip 2019-aisiais. Skaičiuojama, kad vyrų darbo pajamos yra apie 14 proc. didesnės nei moterų.
– Vidutinė moterų alga yra apie 1700 eurų neatskaičius mokesčių, o vyrų – vis dėlto 200 eurų didesnės. T. y. stiprioji lytis vidutiniškai uždirba 1900 eurų neatskaičius mokesčių. Kodėl?
Stebime, kad moterys renkasi mažiau apmokamas profesijas, jos dažniau dirba paslaugų, slaugos sferose, mokytojomis ir pan. Tuo tarpu tarp vyrų daugiau matytume įvairių sričių įstaigų, įmonių vadovų.
– Yra kelios priežastys, kodėl vis dar šie skirtumai išlieka. Pirma priežastis – profesijos pasirinkimas. Stebime, kad moterys renkasi mažiau apmokamas profesijas, jos dažniau dirba paslaugų, slaugos sferose, mokytojomis ir pan. Tuo tarpu tarp vyrų daugiau matytume įvairių sričių įstaigų, įmonių vadovų. Pastebime, kad net jei moteris dirba informacinių ir ryšių technologijų srityje, kur pajamos tikrai vienos didžiausių, ir čia skiriasi jų veikla, pavyzdžiui, dirba reklamos specialistėmis. Na, o tarp programuotojų didžiausią dalį sudaro vis dėlto vyrai. Šioje srityje dirbančių moterų yra gal tik 15 proc. Štai jums – ir atlyginimų skirtumai.
– Kalbant apie informacinių technologijų sritį, kur algos didžiausios, net ir čia vyrai gauna 40 proc. didesnes algas nei tas pačias pozicijas užimančios moterys…
– Vis dėlto dažniau darbo pajamų skirtumus nulemia iš pradžių pasirinkta profesija. Kitas momentas, stebime, kad vėliau kai kurios moterys tampa vadovėmis ir jų uždarbis padidėja. Nepaisant to, šiandien vadovaujantį darbą dirbančių moterų tėra 30 proc., o vyrų – 70 proc.
– Sveikatos priežiūros srityje dirba daugiau kaip 80 proc. moterų. Ir tie 20 proc. vyrų, dirbančių šioje srityje, vis tiek uždirba daugiau nei moterys. Ar dėl to, kad vyrų čia dirba mažiau, ar dėl to, kad jie dirba vadovaujamą darbą?
– Sakytume viena, ta pati ekonominės veikla, tačiau matome, kad didžioji dali moterų dirba slaugos specialistėmis, šeimos gydytojomis. O tuo tarpu, kai kalbame apie gydytojus specialistus, pavyzdžiui, chirugus, kardiologus ir kt., čia dirba daugiau vyrų, nes šios profesijos reikalauja ilgesnio pasirengimo, ilgiau trunkančių studijų. Moterų darbo pajamų atotrūkį lemia ir tai, kad daromos karjeros pertraukos. Mažiausią atotrūkį stebime, kai lyginame biudžetinį ir nebiudžetinį sektorius. Biudžetiniame sektoriuje tas atotrūkis siekia tik 10 proc. Nebiudžetiniame jis gerokai didesnis – 16 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...