L. Kukuraitis žada dar 20 eurų didinti mažiausias pensijas

Galės atsisakyti dalyvauti kaupime

Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad žmonės iš anksto turės galimybę rašyti prašymus, kad nebūtų įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, o kas to nedarys, būtų įtraukiami automatiškai, bet dar keletą mėnesių turėtų galimybę atsisakyti dalyvauti.

Tačiau ministras primygtinai rekomenduoja dalyvauti kaupime. Pasak jo, žmonėms uždirbant daugiau, būtina atsidėti ateičiai, nes demografinės tendencijos gerų pensijų kitaip neužtikrins.

Ministras trečiadienį išsamiau pristatė pensijų kaupimo sistemoje planuojamus pakeitimus. Trys pagrindiniai tikslai, anot ministro, yra spręsti dabartinių pensininkų skurdą, užtikrinti didesnes pensijas ateityje ir subalansuoti supriešintą pensijų kaupimo sistemą.

Pasak ministro, keičiant pensijos asmeninio kaupimo formulę, keliamas tikslas tiek užtikrinti maksimalią „įmanomą“ Sodros pensiją, tiek užtikrinti, kad kaupiantieji sukauptų asmenines pensijas.

„Dabar daug kas, išeidami į pensiją, negali užtikrinti, kad įgys anuitetą. Dėl to atsisakome kaupimo pagal formulę 2+0+0, kuris yra nepakankamas“, - sakė L. Kukuraitis.

Pertvarkant pensijų sistemą, Vyriausybė siūlo, kad į privačius fondus nebebūtų pervedamos „Sodros“ 2 proc. įmokos, o šias lėšas dengtų patys kaupiantieji, vietoj 2 proc. skirdami 4 proc. savo užmokesčio. 2 proc. mažėja dirbančiųjų „Sodros“ įmokos, tad šis skirtumas iš dalies amortizuotųsi.

„Bazinis kaupimas nustatomas 4+2 formule, kur 4 proc. yra paties asmens, o 2 proc. yra valstybės prisidėjimas nuo vidutinio atlyginimo. Dabar tokia formulė egzistuoja trečiojoje pakopoje. Tačiau kaupiant pagal naująją sistemą, nemažėja „Sodros“ pensija - sistemos nebekonkuruoja, kaupiama papildomai“, - teigė L. Kukuraitis.

Tad jeigu žmogus dabar kaupia pensijai pagal formulę 2+2+2, po reformos jis nepajus pokyčių. Jeigu kaupia pagal formulę 2+0+0 arba nekaupia, jam teks prisidėti 2 proc. Įmokos didėjimas nuo 2 iki 4 proc. būtų išdėstomas laipsniškai per penkerius metus.

Kaupiant būtų galima daryti 12 mėnesių pertrauką. Šiuos 12 mėnesių būtų galima išnaudoti pasinaudojant sustabdymu ne per vieną kartą, bet neviršijant 12 mėnesių apimties per pensijų kaupimo laikotarpį.

„Jeigu staigiai krinta pajamos ar atsiranda kažkokių laikinų poreikių, galima laikinai sustabdyti dalyvavimą“, - aiškino ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad į pensijų kaupimo sistemą ketinama įtraukti visus gyventojus iki 40 metų, taip pat visus gyventojus, kurie dalyvauja kaupime antroje ir trečioje pakopoje. Įtraukti į sistemą žmonės turėtų teisę pareikšti norą pasitraukti iš jos.

„Kol kas projektuojama, kad automatiškai įtraukiami būtų nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Numatoma, kad žmonės iš anksto turėtų galimybę rašyti prašymus, kad nebūtų įtraukiami, o kas to nedarys, būtų automatiškai įtraukiami, o dar keletą mėnesių turėtų galimybę atsisakyti dalyvauti. Jeigu neatsisakytų - liktų dalyvauti kaupime iki senatvės“, - sakė ministras.

Tiems, kam yra iki 40 metų, įtraukimas būtų taikomas tris kartus kas trejus metus. Kurie nekaupia ir yra vyresni nei 40 metų, galės kaupti savanoriškai.

Pensijų fondų įkainius numatoma sumažinti iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.

Ministerija skaičiuoja, kad žmonėms, kurie dabar pradėtų dalyvauti naujajame pensijų kaupime, ateityje pensija sudaryti bent 50 proc. buvusio atlyginimo. Kitaip, ministerijos skaičiavimu, jų pensija galėtų siekti tik iki 34 proc.

ELTA primena, kad pirmadienį ministrai pristatė bendrus planuojamų reformų bruožus, o šią savaitę rengia atskiras spaudos konferencijas, kad išdėstytų daugiau detalių ir atsakytų į klausimus. Ministrų kabinetas žada atsižvelgti į visuomenės ir socialinių partnerių pastabas, o pakeitimus dar turės tvirtinti Seimas.

Žada dar 20 eurų didinti mažiausias pensijas

Mažiausias pensijas gaunantiems pensininkams jos nuo kitų metų  padidės ne tik dėl indeksavimo, bet ir dėl planuojamos papildomos valstybės priemokos, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Anot Lino Kukuraičio, vidutiniškai 20 eurų priemoką siūloma mokėti labai mažas pensijas gaunantiems žmonėms, negaunantiems kitų pajamų. Be to, 13 eurų didės šalpos pensijos.

„Tai pensininkai, kurie turi teisę į sodrinę pensiją, tačiau neturi kitų darbinių pajamų arba pensijų. Tiems, kurių pensijos yra iki 230 eurų, jiems visiems jos bus didinamos vidutiniškai po 20 eurų, priklausomai nuo jų sukaupto stažo. Tai bus papildoma valstybės priemoka prie sodrinės pensijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė L. Kukuraitis.

Jis pabrėžė, kad tokia pensijos priemoka bus nuolatinė, ją gaus apie 62 tūkst. žmonių.  

„Tai nebus vienkartinis padidinimas, tai bus nuolatinė sistema, kad užtikrintume mažiausių pensijų gavėjų kiek geresnį gyvenimo lygį. Jiems pensija augs tiek per priemoką, tiek per indeksavimo modelį (...) Musų skaičiavimais, tai palies apie 62 tūkst. žmonių“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, nuo 117 iki 130 eurų didės ir šalpos pensijos. Jos mokamos minimalaus darbo stažo nesukaupusiems senatvės pensininkams, neturintiems kitų pajamų.

Dėl socialiniame modelyje įtvirtinto pensijų indeksavimo, priklausančio nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio, 2019–2020 metais senatvės pensijos turėtų didėti vidutiniškai po 23 eurus.

Nuo kitų metų pradžios bazinės pensijos mokėjimą ketinama perkelti į valstybės biudžetą, „Sodrai“ toliau paliekant individualios pensijos dalies mokėjimą.

„Tai reikalinga tam, kad tai valstybės mokamai pensijai turėtume daugiau ir įvairesnių resursų, ne tik darbo užmokesčio fondą (...) Tai yra normali europinė praktika, siekiant užtikrinti didesnes pensijas. Valstybė kitais mokesčiais prisideda prie pensijų dalies, taip išplečiama pensijų dalis nuo bendrojo vidaus produkto“, – aiškino L. Kukuraitis.

Planuojama, kad šiemet vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks apie 332 eurus – 30 eurų daugiau nei 2017 metų pabaigoje.