Ministro kova su savimi: ar pavyks žodžiais nugirdytą tautą užkoduoti?

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje vėl buvo žongliruojama skaičiais, kurie neva parodo, kiek daug alkoholio suvartoja lietuviai. Pastaruoju metu jie buvo įvardijami kaip didžiausi alkoholikai, „geriantys daugiau nei rusai“. „Nuleidus“ tokius duomenis, daugelis negalėjo patikėti ir svarstė, iš kur gaunami tokie skaičiai, aiškintis turėjo ir tas pats Statistikos departamentas.

Nors kiekvienoje šalyje naudojama skirtinga metodika, PSO pozicija buvo aiški ir sutapo su valdančiųjų.

Dėl skaičių neabejojo pats A. Veryga ir jo bendraminčiai – jiems pijokaujančios šalies įvaizdis tapo politiniu įrankiu, padedančiu įgyvendinti savo programą. Galima net kelti prielaidą, kad idėja žodžiais ir skaičiais nugirdyti visą šalį gimė gerokai anksčiau, nei politinėje arenoje sužibo Ramūno Karbauskio ir „valstiečių“ žvaigždė.

Panašu, kad dar 2012 metais, pasinaudodamas artimais ryšiais su PSO atstovybe Lietuvoje, A. Veryga ėmė kloti pamatus savo politinei darbotvarkei. Tuomet, kai staiga PSO pateikiami duomenys apie alkoholio vartojimą Lietuvoje labai smarkiai išaugo.

Tačiau apie viską – nuo pradžių: kokie ryšiai sieja ministrą A. Verygą su PSO atstovybe Lietuvoje ir kodėl 2012 metais PSO statistika radikaliai prasilenkė su Statistikos departamento duomenimis?

Įvyko staigus šuolis – lietuviai pradėjo „pilti juodai“?

Jei iki tol PSO pateikiami alkoholio suvartojimo kiekiai beveik kasmet buvo mažesni nei oficiali Statistikos departamento statistika, tai 2012 m. įvyko stiprus pokytis.

Dviejų institucijų, iki tol teikusių panašią statistiką, rodikliai tapo visiškai skirtingi. Ar, remiantis PSO informacija, lietuviai galėjo staiga pradėti liuobti alkoholį kaip pakvaišę – per metus išgerti 2,5 litro daugiau nei prieš tai?

Ar, remiantis PSO informacija, lietuviai galėjo staiga pradėti liuobti alkoholį kaip pakvaišę – per metus išgerti 2,5 litro daugiau nei prieš tai?

Pažvelgus į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis apie gryno alkoholio realizaciją, pastebima, kad Lietuvoje 2007–2015 metais suvartojamo alkoholio kiekis netgi mažėjo.

Jei legaliai pagaminto alkoholio kiekis mažėjo, tai, pagal PSO, lietuviai staigiai ėmė gerti. Gal išaugo šešėlinio alkoholio rodikliai?

Remiantis „RAIT“, „Spinter tyrimai“ bei „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ rinkos tyrimų agentūrų atliktu skaičiavimu, šešėlinė rinkos dalis stipriųjų gėrimų rinkoje, priešingai, traukėsi. Nuo 2012 m., kai šešėlis sudarė 36 proc., iki pat 2015 metų nuosekliai mažėjo ir susitraukė iki 22 proc.

Šešėlinė alkoholio rinka

Kad ir kaip būtų keista, tačiau net Statistikos departamentas neturi atsakymo, kodėl jų nurodomi vartojimo rodikliai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia „Eurostat“, EBPO ar PSO. Ypač stebina Statistikos departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėjos Laimos Brakauskienės pateikta informacija, kuria remiantis šios institucijos nurodo tik 2010 metų gamybos, užsienio prekybos bei vartojimo rodiklius. Būtent tie metai buvo paskutiniai, kai tarptautinės organizacijos kreipėsi informacijos į Statistikos departamentą.

„Nuo to laiko alkoholio statistikos jokioms tarptautinėms organizacijoms nesiuntėme, o apie kokius nors kitus jų vėliau naudotus informacijos šaltinius nežinome“, – „Lietuvos žinioms“ anksčiau yra sakiusi departamento skyriaus vedėja.

Kyla klausimas: iš kur PSO gauna duomenis apie Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekį ir kodėl jis 2012 metais staiga šauna į viršų, kai tokių rezultatų visiškai nepastebi nė viena Lietuvos institucija?

Tampa visiškai neaišku, kokius duomenis naudoja PSO, jei informacijos nuo 2010 m. neprašo iš Lietuvos statistikos departamento ir VMI.

Ministro ryšiai su PSO

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pagrindinis ir neatsiejamas ginklas kalbant apie prasigėrusius lietuvius neatsitiktinai yra būtent PSO statistika. Išsamiau panagrinėjus ministro biografiją ir PSO organizacijos ryšius galima rasti, kad jie tęsiasi kelis dešimtmečius.

Nuo 2004 metų A. Veryga išrinktas Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentu. Nors savo biografijoje ministras nurodo, kad prezidento pareigas užėmė 2004 metais, tačiau iš tikrųjų juo buvo iki pat LVŽS laimint rinkimus. 2016 m. lapkričio 11 dieną ministrui atsistatydinus iš NTAKK prezidento pareigų jau lapkričio 24 d. premjeras Saulius Skvernelis sveikatos apsaugos ministro portfelį pasiūlė A. Verygai.

Įdomu tai, kad PSO atstovybė Lietuvoje yra įvardijama kaip NTAKK narys. Tačiau tai ne vienintelis saitas, jungęs dabartinį ministrą ir PSO biurą Lietuvoje. Kaip nurodo pats A. Veryga, 2011 metais jis pradėjo eiti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto (PSO bendradarbiaujančio centro) vadovo pareigas.

Artimus ryšius rodo ir tai, kad buvęs ilgametis PSO atstovybės Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius yra A. Verygos publikacijų bendraautoris.

Tačiau esminis lūžis įvyko ir pamatas Lietuvą vaizduoti kaip prasigėrusią šalį padėtas 2012 metais. Tais metais A. Veryga tapo tuometinio sveikatos apsaugos ministro visuomeniniu konsultantu.

Būtent tais metais PSO pateikiami duomenys apie alkoholio vartojimą Lietuvoje labai smarkiai išaugo ir ėmė skirtis nuo Lietuvos statistikos departamento.

Siekė politinių tikslų?

Reaguojant į PSO platinamą informaciją, šią savaitę buvo pradėta iniciatyva aiškintis, kas yra atsakingas dėl susidariusios situacijos. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Tarybos posėdyje buvo priimta rezoliucija, kuria Seimo reikalaujama sudaryti tyrimų komisiją ir išsiaiškinti, kas atsakingas už neteisingų ar klaidinančių statistinių duomenų pateikimą Pasaulio sveikatos organizacijai.

„Mes esame neteisingai kaltinami kaip daugiausiai išgerianti tauta pasaulyje. Per pastaruosius 10 metų visų rūšių alkoholinių gėrimų (alus, vynas, stiprieji gėrimai) suvartojimas sumažėjo. Tai rodo VMI sumokėti akcizo mokesčiai ir realios prekybos ataskaitos. Būtinas išsamus šios situacijos tyrimas. Reikia įvertinti, ar tai nėra sąmoningas duomenų iškraipymas, kuris situaciją šalyje parodo ženkliai blogesnę, nei ji yra iš tiesų”, – sakė partijos pirmininkas Artūras Zuokas.

Išplatintame pranešime teigiama, kad Seimo komisija turėtų nustatyti, kokios institucijos ar asmenys yra atsakingi už metodikų parengimą bei tokių duomenų pateikimą, įvertinant, ar tai nebuvo daroma siekiant politinių tikslų ar bandant pakenkti šalies įvaizdžiui bei prestižui.

Oficiali šalies statistika nepatinka

Šiuo metu ministras A. Veryga, kalbėdamas apie prasigėrusią šalį, jokių kitų, išskyrus PSO pateiktą statistiką, nenaudoja ir laikosi jos taip tvirtai įsikibęs, kad net oficialiuose valstybės dokumentuose pateikia ne Statistikos departamento, kaip įprasta, bet PSO statistiką.

Dar visai neseniai, kovo mėnesio pradžioje, paskelbus Vyriausybės Programos priemonių įgyvendinimo plano projektą, nurodyta, kad Lietuvoje vieno gyventojo vidutinis alkoholio suvartojimo kiekis siekia 12 litrų.

Šis skaičius, kaip ir priklauso, paimtas iš oficialios Statistikos departamento pateiktos statistikos. Tačiau kai šį skaičių pamatė ministras, kuris tuo metu įtikinėjo, kad lietuvio vidutinis alkoholio suvartojimas siekia 15 litrų, susidūrė su labai rimta problema – kaip pavyks įtikinti žmones, kad reikalingi radikalūs alkoholio kontrolės draudimai, jei lietuviai nėra tokie prasigėrę, kaip skelbta iš pradžių.

Ministras nedvejodamas išreiškė abejonių dėl Statistikos departamento ir, nors ir suprasdamas, kad oficialiuose valstybės dokumentuose reikia remtis oficialiais šalies duomenimis, neslėpdamas pasakė, kad skaičių pakeis, nes jis nepatinka.

„Valstybės institucijos ir ta pati ministerija (SAM), jos specialistai vadovaujasi pirmiausia oficialiais šalies duomenimis, kuriuos skelbia Statistikos departamentas. Susiduriame su savotiška dilema, kai ministerija verčiama imti kitus duomenis, negu valstybė oficialiai skelbia. Tai tą bet kuriam valstybės tarnautojui sudėtinga perlipti iš viso, net ir tokį rodiklį imti kaip PSO, nes paprastai yra žiūrima į valstybės oficialiai skelbiamus duomenis, kas šiuo atveju man visiškai nepatinka, su tuo rodikliu nesutinku ir tikrai matuosime „sėkmę“ ne nuo 12 litrų, tą aš galiu užtikrinti“, – paskelbus Vyriausybės Programos priemonių įgyvendinimo plano projektą teigė ministras A. Veryga.

Natūralu, kad Vyriausybės Programos priemonių įgyvendinimo plane likus tokiam skaičiui – 12 litrų – ministras vargiai galėtų toliau įtikinėti, kad lietuviai yra labiausiai prasigėrusi tauta, o radikalius draudimus, kurie jau pakeliui į Seimą, tektų pamiršti.

Tačiau ministras laikosi gilių principų ir idėjos dėl prasigėrusios tautos neišsižada. Kaip tarė, taip ir padarė – pritartame Vyriausybės Programos priemonių įgyvendinimo plane 12 litrų skaičius, paimtas iš Statistikos departamento, dingo, o vietoje jo atsirado PSO duomenys, kurie rodo, kad vienas šalies gyventojas, vyresnis nei 15 metų, suvartoja net 17,8 litro absoliutaus alkoholio.

Toks skaičius ne tik leidžia Lietuvą demonstruoti kaip prasigėrusią, degradavusią šalį, tačiau atveria kelią net radikaliausiems alkoholio draudimams. Manipuliuojant skaičiais visiškai nesunku po metų ar dvejų vėl paimti juos tokius, kokių reikia, ir taip pateisinti savo politiką.

Kieno problema spendžiama – šalies ar ministro?

A. Veryga, prisidengdamas PSO duomenimis, kurie, kaip rodo jo biografija, galėjo atsirasti ne be jo pastangų, susikūrė darbotvarkę, kuri, žiūrint iš šalies, pateisina bet kokias priemones. Būtent tai dabar ir bandoma akcentuoti – tikslas pateisina bet kokias priemones.

Ministras neslėpdamas išreiškia nepasitikėjimą visa institucija ir valstybės dokumentuose naudoja ne jos, tačiau PSO duomenis.

Oficialūs šalies duomenys, kuriuos pateikia Statistikos departamentas, staiga tapo neaktualūs. Ministras neslėpdamas išreiškia nepasitikėjimą visa institucija ir valstybės dokumentuose naudoja ne jos, tačiau PSO duomenis.

Tuo metu Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė turi teisintis, kad departamentas, rengdamas statistiką, vadovaujasi objektyvumo ir profesinio nepriklausomumo nuo politinių bei kitų interesų grupių principu.

„Rengdami visą statistiką, taip pat legalaus alkoholio suvartojimo, vadovaujamės taikomų metodų ir metodikų skaidrumu, t. y. metodikos yra viešai skelbiamos ir prieinamos visai visuomenei. Pabrėžiame, kad metodikos nekeičiamos su kiekvienos Vyriausybės atėjimu į valdžią ar Vyriausybių paliepimu. Metodikos keičiamos atsižvelgiant į objektyvius ir realius pokyčius šalyje“, – teigė Statistikos departamento generalinė direktorė V. Lapėnienė.

Kam viso to reikia? Po ministro pakeitimų Vyriausybės programoje iki 2020 metų užsibrėžta vidutinį alkoholio suvartojimą vienam gyventojui sumažinti iki 12,4 litro – toks skaičius, anot Statistikos departamento, labai panašus į dabartinį alkoholio suvartojimą.

Ministras ir valdantieji dabar turi legendą – kova su demonais ir tautos gelbėjimas. Beveik turėjo ir plačią visuomenės paramą, bet beatodairiškas savo politikos stūmimas jau ėmė atsiliepti ir visuomenės apklausos rodo, kad parama valdantiesiems mažėja.

Juk įsigilinus į skaičius tikrai kyla klausimų, ar tikrai lietuviai labiausiai prasigėrusi šalis ir kokią problemą sprendžią ministras A. Veryga – šalies ar savo.