- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neigiami alkoholio vartojimo padariniai tenka visiškai su alkoholio vartojimu nesusijusiems žmonėms ir visuomenei, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė, suskaičiavę, kiek 2015-2016 metais mums visiems kainavo alkoholio sukeltos žalos.
Kaip pabrėžia tyrėjai, alkoholio vartojimas pasižymi ne tik poveikiu geriantiesiems, bet ir efektu, kuris ekonomikoje apibūdinamas kaip neigiamas išorinis poveikis. Ir tai ne tik tokie dažnai minimi neigiami alkoholio sukeliami padariniai, kaip eismo nelaimės, viešosios tvarkos pažeidimai, įvykdyti nusikaltimai (ypač susiję su smurtu), traumos, su vaikų teisėmis susijusios problemos, susirgimai, mirtys, žema vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė ir pan.
Kaip pabrėžia mokslininkai, alkoholio žalos vertinimo tyrimų tikslas - įvertinti suminę su alkoholio vartojimu siejamų pasekmių naštą valstybei, imant vienerius metus, tačiau stebint ne kelerių atskirų rodiklių ilgametes tendencijas, o bandant apibendrinti daugelį su alkoholio vartojimu susijusių žalų.
Kaip pabrėžia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros prof. I. Tamutienė, alkoholio žala pasireiškia labai plačiai. Tradiciškai į tokius skaičiavimus įeina sveikatos sektoriaus, teisėsaugos sistemos ir socialinės apsaugos sritys.
Įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Tyrimo rezultatai apibendrinami elektroniniame leidinyje „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.“, kuris bus viešai prieinamas internete.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Eltoje pristatydamas tyrimo rezultatus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. M. Štelemėkas pabrėžė, kad alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams.
Alkoholio vartojimo sąlygotos vyrų mirtys sudarė 81 proc. visų alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių.
Alkoholio vartojimas kasmet sąlygojo 32 tūkst. prarastų potencialaus gyvenimo metų dėl pirmalaikių darbingo amžiaus žmonių mirčių. „Minimaliais skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis“, - atkreipė dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Visuomenės sveikatos fakulteto, Sveikatos tyrimų instituto vadovas docentas M. Štelemėkas.
Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 320 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys, 2015 m. užregistruota daugiau nei 10 tūkst., 2016 m. - 7,7 tūkst. Pasak doc. M. Štelemėko, tai sudarė atitinkamai 14 ir 13 proc. nuo visų nusikalstamų veikų.
Didžiausia nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų proporcija yra tarp įtariamųjų, įvykdžiusių su agresija ir smurtu susijusias nusikalstamas veikas.
Tyrimo duomenimis, net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukėlė neblaivūs smurtautojai.
9 iš 10 globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose, kas antra socialinės rizikos šeima į apskaitą įrašyta dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.
„Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 320 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto“, - konstatavo doc. M. Štelemėkas.
Analizėje įvertinti alkoholio vartojimo ekonominiai kaštai Lietuvoje 2015-2016 metais apima sveikatos priežiūros sistemos kaštus; dėl alkoholio vartojimo netekto darbingumo išmokėtas išmokas; dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtas pajamas; autoįvykiuose dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės patirtus kaštus (draudimo išmokos dėl autoįvykių); išlaidas alkoholiu piktnaudžiaujančioms socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams (socialinių darbuotojų darbo užmokestis, socialinės pašalpos); piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikų globos kaštus (išlaidos mokykliniams reikmenims, nemokamas maitinimas, vaikų globa, įsikūrimas); nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo kaštus (areštų, teismų, įkalinimo kaštai).
Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamame projekte Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai įvertino ne tik alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais, bet ir bet ir išskyrė alkoholio žalos kitiems vertinimą, kuris ateityje gali tapti atskiru tyrinėjimų subjektu.
Kaip Eltai sakė prof. I. Tamutienė, piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu.
Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.
„Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų taip pat buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu“, - lygino prof. I. Tamutienė, pabrėždama, kad paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių.
Kokį poveikį tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu daro vaikų sveikatai, Lietuvoje tyrimų nėra. Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui (surenkamų akcizų). Tačiau problema - daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.
„Tolesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, - pabrėžė prof. I. Tamutienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų18
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...