- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykla įrodė, kad yra tapusi pasaulinio lygio jūreivystės ir uosto ekonomikos mokymo įstaiga.
Baltijos jūros veiklos analizė
Tą patvirtina ir jos anglų kalba gegužės 16-18 d. surengta aukščiausio lygio tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos jūra - vartai ar akligatvis?“ („The Baltic Sea - gateway or cul de sac?“). Konferencijos pabaigoje surengta ekskursija laivu po Klaipėdos uostą.
Konferencija rengta kartu su Normandijos Le Havro univesitetu. Ją rėmė Prancūzijos organizacija „Sefacil Fundation“, Lietuvos jūrinės organizacijos. Konferencija buvo vienas iš svarbių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginių minint jos 70-metį.
Joje per 30 pranešimų skaitė lektoriai iš 9 šalių. Baltijos jūros laivybos ir uostų verslas įvairiais spektrais analizuotas 7 atskirose teminėse sekcijose, pavadintose „Baltijos jūra ir jūrų transportas“, „Laivyba ir uostai“, „Logistika ir naujos technologijos“, „Geopolitinių problemų fonas“, „Alternatyvūs keliai“, „Aplinkosaugos perspektyvos“, „Baltijos jūros transporto ateitis“.
Nuo nuolaužos iki burlaivių
Dalyvavau vienoje iš sekcijų, kur didžiausią dalį pranešimų pristatė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipėdos universiteto lektoriai.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto daktaras Klaidas Perminas įdomiai išdėliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Melnragės paplūdimyje rastos didelės laivo nuolaužos, kuri dabar saugoma Lietuvos jūrų muziejuje istoriją.
Atskleistas vaizdas apie laivų avarijas prie Klaipėdos uosto vartų, po to, kai 1860 m. prie Melnragės sudužo laivas „Anna Luiza“. Vien 19 a. prie Melnragės sudužo 5 laivai, dar vienas XX a. pradžioje.
Kurio laivo liekanos galėjo būti išmestos į krantą? Tą stengtasi nustatyti atlikus dendrologinius medienos tyrimus. Požymiai rodo, kad laivo ąžuolo medžiaga iš Gdansko. Medžiai kirsti apie 1838/1839 metus. Žinoma, kad nuo 1842 iki 1899 m. Klaipėdoje būta per 30 didelių burinių laivų. Dendrologinis tyrimas padėjo atskleisti ir 19 a. Klaipėdos uosto prekybos ryšiai, pagrinde su Anglijos uostais.
Kaip prisitaiko „Z karta“?
Išsamus, įdomus ir daug diskusijų sulaukė buvo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus, profesoriaus Viktoro Senčilos pranešimas apie naują jaunų jūrininkų, vadinamąją „Z kartą“. Ja laikomi gimusieji po 1990 metų.
Jie užaugo ir auga prie naujųjų technologijų ir interneto. Labai gerai orientuojasi naujosiose technologijose. Jos pakeitė netgi jaunų žmonių bendravimą. Tas pastebima ir pačioje mokykloje. Bet ta karta nebesigilina į klasikines vertybes.
Kaip „Z karta“ adaptuosis laivuose, kur yra tam tikra vyresnės kartos hierarchija. Ar surandamas supratimas tarp laivų senbuvių ir naujokų?
2017 m. atlikti tyrimai, apklausti studentai, laivybos kompanijų atstovai (ekspertai). Nustatyta, kad laivuose labiausiai vertinami profesiniai įgūdžiai, atsakomybė, darbštumas, komandinis darbas, patikimumas. Bendra išvada - „Z karta“ pakankamai gerai prisitaiko dirbti laivuose.
Diskusijoje užsienio šalių atstovams užkliuvo, kas ta hierarchija laivuose? V.Senčilai teko aiškinti, kad hierarchija laivuose suprantama kaip pareigybinė sistema.
Jūrininkų vertė Latvijoje
Originalus Latvijos jūrų administracijos atstovo Roberto Gailičio ir jūrininkų rengimo centro „Novikontas“ atstovo Aleksejaus Bogdaneco bendras diskusinės formos užsienio laivuose dirbančių Latvijos jūrininkų reikšmės šiai šaliai pristatymas.
Latvijoje yra 13 tūkst. jūrininkų. Iš jų apie 22 proc. laivavedžiai, 26 proc. inžinerinis personalas. Jūrininkai ir jūreiviai sudaro 1,4 proc. Latvijos darbo rinkos. Latvijos jūrininkai dažniausiai dirba užsienio šalių vėliavos laivuose, nes jų vėliavos laivynas mažas kaip ir Lietuvoje.
Buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti Latvijos jūrininkų vertę Latvijos ekonomikai. Jūrininkai Latvijoje sukuria 1,1 proc. šios šalies BVP. Daug tai ar mažai? Toks klausimas latviams buvo užduotas. Jie mano, kad ypač svarbu, jog Latvijoje yra jūrininkų, kurie uždirba pinigus užsienio kompanijose ir parveža juos į savo šalį.
Jūrininkai yra laikomi didesnes pajams gaunančiais žmonėmis. Jūrų kapitono mėnesio pajamos siekia 8,6 tūkst. eurų, jo padėjėjų - nuo 3,2 iki 6,7 tūkst. eurų. Laivo vyriausiojo mechaniko pajamos siekia apie 8,2 tūkst. eurų, jo padėjėjų nuo 3,7 iki 6,7 tūkst. eurų. Latvijos jūreivių vidutinės pajamos siekia apie 1,6 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSA: dėl papildomų lėšų gynybai mažinti GPM dalį savivaldybėms – neatsakinga
Valdžiai ieškant papildomo finansavimo gynybai ir kaip vieną alternatyvų siūlant sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, tai būtų neatsakinga, sako Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). ...
-
Policija: Lenkijos ūkininkai netoli Lietuvos sienos vėl rengia akciją
Lenkijoje, apie 8 kilometrus nuo Lietuvos sienos, vėl planuojama savaitės trukmės Lenkijos ūkininkų akcija – jos metu gali būti sutrikdytas ir apsunkintas eismas A5 greitkelyje, antradienį pranešė Lietuvos policija. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 3,3 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 186 sandoriais jų įsigijo už 3,3 mln. eurų. ...
-
Seimas ketina nustatyti baudas už vienkartinių plastiko indų dalybas1
Seimui liko paskutinis balsavimas dėl baudų prekybininkams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms už pažeidimus nemokamai dalijant vienkartines plastiko pakuotes. ...
-
Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos2
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. ...
-
Seimas imasi pluošto alkoholio rinką atlaisvinančių pataisų1
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. ...
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui5
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis1
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški2
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...