- Giedrė Baltrušaitytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksas rodo, kad nei vienoje srityje nėra pasiekta visiška vyrų ir moterų lygybė ir nėra valstybių, kuriose moterims ir vyrams už tą patį darbą būtų mokama vienodai. O Lietuvoje užmokesčio atotrūkis netgi didėja.
Šiandieninėje visuomenėje manoma, kad atlyginimas turi priklausyti nuo asmens sugebėjimų ir nuopelnų, todėl ir lygybės nėra ir negali būti. Žemėje nėra tokios šalies, kur moterys uždirbtų daugiau arba vienodai kaip vyrai. Jos uždirba mažiau arba daug mažiau, o kai kuriose šalyse vis dar kovoja už teisę dirbti.
Šiuo požiūriu Lietuva – stipri vidutiniokė, o kalbant apie lyčių lygybę įpratome pabrėžti, kad prezidento ir Seimo pirmininko postuose dirba moterys. Tačiau naujausi statistikos departamento duomenys rodo, kad moterys Lietuvoje uždirba beveik 14 proc. mažiau negu vyrai, o finansinės ir draudimo veiklos įmonėse ir įstaigose atlyginimų skirtumas siekia net 40 proc.
„Kuo yra aukštesnės pozicijos, kur, atitinkamai, atlyginimas yra ženkliai didesnis, tuo vyrų yra daugiau, kuo tos pozicijos yra žemesnės, tuo moterų yra daugiau. Taip pat prie šito atotrūkio prisideda netolygus globos pasiskirstymas ir taip vadinama, indėlis į tą šeimos ekonomiką arba globos ekonomiką arba rūpinimąsi buitimi“, – pasakojo Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
„Tyrimai rodo, kad moterys rečiau eina ir prašo atlyginimo padidinimo, galbūt jaučiasi nesaugios, kai tuo tarpu vyrai daug dažniau ir daug rizikingiau tai daro. Tose šalyse, kur yra stipresnės profesinės sąjungos ir kolektyvinis derybų lygis, vėlgi tos problemos tampa mažesnės ir ne tokios reikšmingos, nes kalbama apie visus darbuotojus“, – aiškino Europos lyčių lygybės instituto tyrėja Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė.
Sostinėje veikiančioje duonos kepykloje tuos pačius darbus dirba ir moterys, ir vyrai, o įmonės vadovai tvirtina net nesvarstantys, kad jų atlyginimai gali skirtis.
„Manau, kad darbuotojus motyvuoja ne tai, kad vienodas atlyginimas, o pats žinojimas, kad įmonėje, kurioje dirba, elgiasi sąžiningai, teisingai, etiškai savo darbuotojų atžvilgiu“,– sakė „Vilniaus duonos“ Teisės ir personalo sk. direktorė Jūratė Kudabaitė-Staškevičienė.
Lyčių lygybės tyrinėtojai pabrėžia, kad skirtingo darbo užmokesčio vyrams ir moterims problema turi gilias istorines šaknis ir yra kompleksinė. Esą nuo mažumės mergaitės ir berniukai raginami rinktis profesijas pagal jų menamą tinkamumą lyčiai, tad moterys dažniau eina į sektorius, kur darbo užmokesčiai mažesni – pavyzdžiui, slaugą ar švietimą.
Be to, nors net 65 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių Lietuvos gyventojų yra moterys, net ir sektoriuose, kuriuose vyrauja moterys, vadovų pozicijų jos beveik nepasiekia.
„Kas tai veikia, irgi labai sunku pasakyti, bet tiesioginės diskriminacijos elementas čia irgi yra, kad tiesiog žiūrima skirtingai į vyrus ir moteris ir taip jau socializacijos procese mes tikimės iš vyrų ir moterų šiek tiek skirtingų dalykų – mes galvojame, kad moterys galbūt mažiau įsipareigos darbui, jos dažniau iškris iš darbo rinkos“, – pasakojo V. Ivaškaitė-Tamošiūnė.
„Kadangi moterims yra užkraunama vaikų priežiūros atsakomybė, jos labiau rizikuoja, kad bus patrauktas darbo stažas. Ne paslaptis, kad netgi tuomet, kada įstatymai sako, kad tau turi būti užtvirtinama darbo vieta sugrįžus po motinystės atostogų, labai dažnai būna, kad tu kaip ir grįžti į tą pačią instituciją, bet negrįžti į tą pačią poziciją“- sakė M. Jankauskaitė.
Problemą bandoma spręsti įvedant lyčių kvotas – remiantis Pasauline moterų kvotų duomenų baze, per pastaruosius 20 metų įvairių tipų moterų kvotų klausimas buvo svarstomas net 103 šalyse, o atkreipti dėmesį į šią bėdą bandoma įvairiausiais būdais.
„Užsienio praktika irgi rodo, kad, įvedus kvotų sistemą didelėse įmonėse – mes nekalbame apie mažas ar vidutines, mes kalbam apie dideles įmones –, pradeda didėti moterų skaičius valdybose, moterų vadovų skaičius“,– pasakojo Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
„Estijoj įtraukiamos net ir kavinės, pavyzdžiui, yra taip vadinamos nelaimingos valandos dienos metu, kai moterims suteikiama nuolaida maistui ir gėrimams. Ir būtent ta nuolaida yra tokio dydžio, koks yra darbo užmokesčio atotrūkis“, – pasakojo Europos lyčių lygybės instituto tyrėja.
Eurostato duomenimis, didžiausias Europos Sąjungos teritorijoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis fiksuojamas Estijoje, o mažiausias – Slovėnijoje, kur jis vos viršija tris procentus. Visoje bendrijoje atotrūkis svyruoja apie 16 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus19
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...