- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau lankytojų, ypač iš užsienio, keliaudami po Lietuvą neaplenkia ir mūsų krašto muziejų. Muziejų atstovai džiaugiasi gerėjančiais turistų rodikliais, tačiau sutinka, kad rezultatai galėtų būti geresni.
Indėlis svarus
2 mlrd. eurų – tiek metinių pajamų iš turizmo gauna Lietuvos valstybė. Ir nors nėra žinoma, kiek iš tų pajamų generuoja muziejai, tačiau, pasak Valstybinio turizmo departamento laikinosios direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, muziejai yra labai svarbūs turizmui, o jų gaunamos pajamos iš turizmo sukuria svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Geri muziejai yra turizmo traukos objektas, todėl stengiamasi juos aktyviai išnaudoti šalies turizmo rinkodaroje.
Kaip nuogąstavo Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza, mūsų šalyje nėra sukurti kultūros ir kūrybos produktų vertinimo kriterijai, todėl ekonominės muziejų naudos skaičiavimo metodika neveikia. Tačiau pasidžiaugė, kad kuriama intelektualinė muziejų nauda šaliai – akivaizdi.
''Jau priimtina nuomonė, kad Lietuvos muziejų ir viso kultūros lauko kuriama intelektualinė kultūrinė vertė daro ilgalaikį poveikį šalies klestėjimui, prisideda prie visuotinio gėrio kūrimo, skatina visuomenės ir kiekvieno jos nario sąmoningumą, augina pilietinį ir socialinį pasitikėjimą savimi, suteikia tapatybę, padeda kiekvienam kurti autentišką asmeninį santykį su šalies istorine atmintimi, kultūra. Visa tai nėra matuojama materialiais matais, bet akivaizdu, kad kultūrinės muziejų veiklos sukuriama ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už investicijas'', – teigė R.Balza.
Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą.
''Galima kalbėti ir apie tai, kad muziejuose kuriami kultūros produktai ir paslaugos inspiruoja įvairias tiesiogiai ir netiesiogiai su muziejų veikla susijusių sričių investicijas, inovacijas ir plėtrą'', – pridūrė LMA valdybos pirmininkas.
Daugėja lankytojų
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – vienas populiariausių Lietuvoje, per metus sulaukia apie 45 tūkst. lankytojų. Kaip teigė šio muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė, tokiu lankytojų srautu nesiskundžiama. Nors labai didelių užsieniečių grupių pašnekovė neišskyrė, tačiau muziejuje pastebima pavienių užsieniečių, apsilanko ir organizuotų grupių, biologinio profilio specialistų bei studentų.
R.Balza sutiko, kad lankytojų skaičiumi nesiskundžiama į populiariausius turizmo maršrutus Lietuvoje patenkančiuose muziejuose.
''Lietuvoje jau keletą metų auga turizmo srautai. Kartu stebime ir kasmet didėjantį užsienio turistų muziejuose skaičių, – teigė R.Balza. – Dažniausiai į Lietuvą atvykstama dėl kultūrinio turizmo objektų (muziejų, pilių, dvarų, piliakalnių), domimasi autentiška praeities ir dabarties lietuvių gyvensena. Jau keletą metų pastebima, kad suaktyvėjo ir vietinis turizmas. Pasidairę po svetimus kraštus, šalies gyventojai iš naujo atranda vietinės kultūros, istorijos, technikos, gamtos, paveldo vertybes, atostogauja Lietuvoje ir, be abejonės, lankosi muziejuose. Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą. Viena jų – bendradarbiauti su turizmo rinkodaros profesionalais.''
Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse.
Valstybinio turizmo departamento laikinoji direktorė I.Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra nemažai labai įdomių ir netradicinių muziejų, kurie savo unikalumu traukia ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus.
''Dalis muziejų išties sulaukia daugiau užsienio turistų nei vietinių, pavyzdžiui, Trakų istorijos muziejus, kuris yra lankomiausias Lietuvoje. Užsienio turistai ypač mėgsta Šaltojo karo muziejų Plateliuose (Plungės r.) – tokių muziejų pasaulyje yra tik trys. Taip pat Okupacijos ir laisvės kovų muziejus Vilniuje (buvęs KGB muziejus), Valdovų rūmai, Jūrų muziejus nestokoja užsienio lankytojų. Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse'', – tikino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
R.Balza atkreipė dėmesį, kad mažesniuose miesteliuose esančių muziejų sezoniškumas anksčiau buvo problema, kuri dabar po truputį nyksta: ''Skirtingą situaciją matome Trakų, Kretingos, Rokiškio ar kituose muziejuose. Galima drąsiai konstatuoti, kad dar prieš keletą metų Lietuvos muziejuose buvęs gana ryškus sezoniškumas šiuo metu stabiliai mažėja.''
Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė A.Kleišmantienė sakė, kad lankytojų padaugėja rudenį ir pavasarį, bet tai daugiausiai būna susiję su moksleivių lankomumo srautais.
Ieško inovacijų
I.Trakimaitė-Šeškuvienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais atsiranda daugiau privačių muziejų, kurie yra gana modernūs, inovatyvūs, šiuolaikiški, atitinkantys pasaulines turizmo tendencijas, orientuoti į potyrius ir pojūčius.
''Viena iš laukiamiausių šių metų turizmo naujienų yra MO muziejus (pirmojo privataus Lietuvos šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, – red. past.). Tai visiškai privati iniciatyva. Muziejaus pastatą projektavo vienas garsiausių JAV architektų Danielis Libeskindas. Muziejus pristatys didžiausią Lietuvoje modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir taps dar vienu traukos objektu užsienio turistams, be abejo, ir vietiniams'', – teigė I.Takimaitė-Šeškuvienė.
Pasak jos, į muziejus keliautojus šiuo metu stengiamasi pritraukti įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip ''Muziejų naktis'', kurios sulaukia itin didelio susidomėjimo – prie muziejų nusidriekia milžiniškos eilės.
LMA valdybos pirmininko manymu, nors svarbiausias dalykas yra turinys, labai didelę reikšmę turi ir muziejininkų sugebėjimas komunikuoti įvairiomis priemonėmis, pristatyti savo veiklą, užmegzti ryšius, skatinti įsitraukti turistus.
''Puikus pavyzdys – projektas ''Lietuvos muziejų kelias'', šiemet plėtojantis temą ''Nepriklausomybės metų ženklai'', aktualizuojantis Valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, skatinantis integralų valstybės ir europietiškos kultūros paveldo suvokimą'', – sakė R.Balza.
Visgi R.Balza nuogąstavo, kad nors ir būtina investuoti į komunikaciją, tačiau Lietuvoje muziejai turi skirtingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Nacionalinių ir valstybinių muziejų biudžetuose lėšų komunikacijai atsiranda, o mažesnieji dažnai net neturi šią sritį profesionaliai išmanančių specialistų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...