- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno didžiausių komercinių bankų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nemano, kad valstybei šiais ar kitais metais dar kartą pavyks pasiekti valdžios sektoriaus biudžeto perteklių, tačiau, anot jo, nedidelis biudžeto deficitas nesukuria rimtų problemų šalies finansams.
2016 metų preliminarų šio biudžeto perteklių jis vadina netyčiniu. Be to, N.Mačiulis mano, kad valstybė galėtų suformuoti strateginį valstybės rezervą, parduodama neefektyviai naudojamą valstybės turtą.
Reikėtų tam tikro rezervo
„Neprognozuojame, kad šis netyčia pasiektas ir neplanuotas rezultatas bus pakartotas 2017 ar 2018 metais, tai yra vėl grįšime prie biudžeto deficito, bet tai nėra problema, nes 1 proc. BVP nesiekiantis biudžeto deficitas prie dabartinių skolinimosi kainų nesukuria problemų šalies finansų tvarumui. Nereikėtų ieškoti galimybių papildomai konsoliduoti valstybės finansus ar papildomai veržtis diržus“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo N.Mačiulis.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, valdžios sektoriaus perteklius pernai siekė 112,3 mln. eurų ir, BNS skaičiavimais, sudarė 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai pirmas kartas per 26 metus, kai šis biudžetas buvo perteklinis.
Anot N.Mačiulio, esant dabartinei ekonominei aplinkai, valstybė neturėti kelti tikslo turėti subalansuotą ar perteklinį biudžetą.
„Trumpuoju laikotarpiu apie pusę procento siekiantis deficitas nesukuria jokių problemų. Turint omenyje, kad Lietuva iki trejų metų laikotarpio gali pasiskolinti vis dar už neigiamas palūkanas, tai yra tinkamas metas pasinaudoti ta galimybe. Skolinantis trumpam laikotarpiui valstybė gali sumažinti savo skolą, nes moka neigiamas palūkanas“, - kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
N.Mačiulis teigė nemanantis, kad biudžeto perteklius galėtų būti panaudojamas strateginio valstybės rezervo formavimui. Anot jo, rezervą suformuoti valstybė galėtų, parduodama neefektyviai naudojamą valstybės turtą.
„Lietuvai reikėtų tam tikro rezervo, bet kiekviena išlaida turi alternatyviuosius kaštus. Jei nuspręstume, kad šiemet reikia 100 mln. eurų skirti rezervų, tai reiškia, kad nukentės kažkokie šiandieniniai poreikiai. Tai (rezervo formavimas - BNS) turėtų būti ilgalaikis strateginis tikslas, numatant, kurioje srityje bus mažinamos neefektyvios valdžios sektoriaus išlaidos ir iš ko bus kaupiamas tas rezervas. Geriausia apskritai būtų atsisakyti perteklinio valstybės turto, privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių. Jų turtas yra 9 mlrd. eurų, nekilnojamojo turto vertė ne ką mažesnė, dažnai jis naudojamas neefektyviai. Atsisakant to mokesčių mokėtojų pinigus valgančio turto, gautas lėšas būtų galima nukreipti į rezervinį fondą“, - sakė N.Mačiulis.
Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais buvo perteklinis, finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį teigė, jog pertekliaus galima tikėtis ir ateityje. Ekonomistas Gitanas Nausėda BNS sakė, jog labiausiai perteklinį biudžetą pernai lėmė geresnis mokesčių surinkimas. Anot ekonomisto, pasiekus perteklinį ar subalansuotą biudžetą kelis metus iš eilės, atsirastų pagrindo galvoti apie strateginio rezervo sukaupimą.
Prognozuoja investicijų augimą
Pastaraisiais metais stagnavusios šalies viešojo ir privataus sektoriaus investicijos šiais metais turėtų atsigauti, o tam daugiausiai įtakos turės gerėjantys lūkesčiai bei pradedama įsisavinti naujojo finansinio laikotarpio Europos Sąjungos (ES) parama, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šių metų Lietuvos ekonomikos augimui teigiamos įtakos turės ir investicijos - ES paramos skirstymas turėtų būti svarbus veiksnys, kuris paskatins investicijų augimą šiemet. Priežasčių investicijų augimui yra daug, bet iki šiol jos vangiai didėjo ir tam neigiamos įtakos turėjo lūkesčiai. Nuo šių metų pradžios teigiamų lūkesčių pliūpsnis pasaulyje ir Lietuvoje gali būti tai, kas paskatins investicijų augimą“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo N.Mačiulis.
Anot jo, šiemet investicijų augimas turėtų siekti 8 proc., o kitąmet - 6 procentus.
„Yra suplanuotas viešojo sektoriaus investicijų šuolis, numatoma investuoti į įvairaus pobūdžio infrastruktūrą: kelių tiesimą, nuotekų valymą, taip pat energetikos infrastruktūrą. Privačiame sektoriuje sunku prognozuoti, kur bus daugiausiai investicijų. Matome gerus lūkesčius statybų sektoriuje, daugiausiai potencialio plėsti gamybinius pajėgumus turi pramonė, jaučianti atsigaunančią paklausą Vakaruose“, - kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, teigiami verslo lūkesčiai šalyje aukštame lygyje turėtų išsilaikyti visus šiuos metus.
„Vidinių priežasčių, dėl ko gali subjurti lūkesčiai, nėra. Nepalanki ekonominė politika gal ir galėtų mažinti lūkesčius. Šiuo metu geriausiai atrodo pramonės lūkesčiai ir tai susiję su teigiamais procesais Europoje ir pasaulyje. Įmonių pasitikėjimą kelia užsakymai, prognozuojamos didesnės eksporto ir produkcijos gamybos apimtys“, - aiškino N.Mačiulis
„Swebank“ pagerino šių ir kitų metu Lietuvos ekonomikos augimo prognozes - tikimasi, kad šiemet Lietuvos BVP ūgtels 3 proc., o kitąmet - 2,7 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...