Naujausios prognozės: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į lėtėjančias euro zonos ekonomikos apsukas ir didėjantį ribojančių plėtrą veiksnių skaičių, sumažino ekonomikos augimo 2019 metais prognozę nuo 2,1 iki 1,9 procento.

Tikimybė, kad pasaulio ekonomika tiesiog augs lėčiau per artimiausius metus, siekia 60-65 proc., bet jeigu JAV ekonomika pasieks augimo lubas anksčiau, negu tikimasi, „Brexit“ procesas pakryps nepalankia linkme, tarptautinės prekybos apribojimai didės, o Kinijos ekonomika greičiau lėtės, didės ir recesijos per artimiausius dvejus metus tikimybė, kuri, grupės analitikų vertinimu, dabar yra 20-25 procentai.

Anot ekonomistų, kol kas nėra pagrindo keisti prognozės, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) kitąmet bazinę palūkanų normą didins tik vieną kartą, o Federalinis rezervų bankas (FED) – du kartus. Baltijos šalių ekonomika šiemet auga truputį lėčiau, sparčiausią tempą išlaiko Latvija. Prognozuojama, kad Lietuvos ir Estijos BVP kitąmet augs 3 proc., Latvijos – 3,5 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

„Šiemet sparčiausiai iš Baltijos šalių auga Latvijos ekonomika, o Lietuvos ir Estijos ūkio plėtra yra gana panaši. Tikimės, kad kitąmet visų Baltijos šalių ekonomika augs lėčiau dėl mažesnio eksporto indėlio į ūkio augimą, tačiau namų ūkių vartojimas ir investicijos tebedidės istoriškai sparčiai. Žinoma, namų ūkių lūkesčiai gali greitai pasikeisti dėl neplanuotų nepalankių išorės veiksnių.

Naujausiais duomenimis, 2017 metais Lietuvoje namų ūkių taupymo norma dar suprastėjo ir buvo – 1,5 proc. disponuojamų pajamų, kai Estijoje ji ūgtelėjo iki 11,6 proc., o tai yra dar vienas įrodymas, kad per daug žmonių Lietuvoje gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės arba ji yra per plona“, – pastebi SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Apdirbamoji gamyba ir eksportas šiemet euro zonoje auga gerokai lėčiau, negu prognozuota, teigia ekonomistai.

„Nerimą kelia ir sumažėjusios gamybos įmonių užsakymų apimtys. Tiesa, nemenką neigiamą įtaką pramonės sektoriaus rezultatui turėjo laikinai sumažėjusi automobilių gamyba dėl naujų taršos emisijų standarto taikymo. Apskritai nerimas dėl naujų galimų tarptautinės prekybos suvaržymų, „Brexit“ ir padidėjusi politinė įtampa euro zonoje skatina įmones būti atsargesnes planuojant investicijas, nors vis daugiau įmonių susiduria su gamybos pajėgumo trūkumu“, – rašoma apžvalgoje.

Namų ūkių padėtis ir toliau gerėja, nes nedarbas euro zonoje stabiliai mažėja, vidutinis darbo užmokestis auga sparčiau. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse nedarbas šiemet sumenko iki mažiausio lygio nuo 1980 metų. Mažėjantis nedarbo lygis pradėjo daryti ir vis didesnę įtaką darbo jėgos sąnaudų augimui – keturiose didžiausiose EBPO narėse (JAV, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė) vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo 2,6 proc., arba jau panašiai kaip ir 2002-2007 metų spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu.

SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į prastėjančias investicines nuotaikas, sumažino euro zonos 2019 metų BVP augimo prognozę nuo 2,1 iki 1,9 proc., o 2020 metais tikisi, kad ekonomika augs 1,8 procento.

Infliacija euro zonoje ir toliau yra didesnė negu 2 proc., tačiau kainos, neįskaitant energetikos išteklių įtakos, auga stabiliai 1,3 procento. Nors augančio vidutinio darbo užmokesčio įtaka kainų lygiui didėja, tačiau vargu ar infliacija kitąmet bus didesnė negu šiemet. Jeigu ekonomikos augimas euro zonoje sulėtės tiek, kiek dabar prognozuojama, ECB neturėtų keisti nuomonės apie pinigų politikos priemonių įgyvendinimą. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma 2019 metų pabaigoje bus 0,25 proc., o 2020 metais ji gali būti keliama du kartus – iki 0,75 procento. Tikima, kad šiemet euras dar gali susilpnėti JAV dolerio atžvilgiu, tačiau kitąmet, jeigu finansų rinkose nedings noras rizikuoti ir euro zonoje nebus naujų politinių krizių, euras 2019 metų pabaigoje turėtų sustiprėti iki 1,18 JAV dolerio.

JAV ekonomika toliau stebina savo augimo tempu. Nedarbas šalyje sumažėjo iki 3,7 proc., o naujos darbo vietos ir toliau kuriamos labai sparčiai. Tiesa, darbo rinkoje vis dar yra nemažai galimybių, nes darbo jėgos užimtumo rodikliai gerokai atsilieka nuo rodiklių, buvusių iki 2008 metų. Įmonių investicijų duomenys JAV kol kas nerodo, kad tarptautinės prekybos apribojimai darytų žalą investicinei veiklai. Visgi tikimės, kad po įspūdingo augimo šiemet, kai BVP padidės 3,1 proc., 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sulėtės atitinkamai iki 2,6 ir 1,9 procento. Nerimą kelia tai, kad JAV valdžia vykdo aktyvią ciklišką politiką (valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus beveik 5 proc. BVP), kai ekonomikos augimas pasiekė savo piką.

Anot ekonomistų, nereikėtų pamiršti ir to, kad bazinė palūkanų norma JAV jau priartėjo prie 2,25 proc., tad ir namų ūkiams, ir verslui didesnė palūkanų norma vis labiau didina palūkanų išlaidas. SEB grupės ekonomistai mano, kad FED šiemet dar kartą didins bazinę palūkanų normą, o kitų metų pirmą pusmetį ji bus keliama du kartus – iki 3 procentų. Vėliau FED greičiausiai padarys pertrauką, norėdamas įvertinti didesnių palūkanų įtaką ekonomikai, ir jeigu ji nenustos sparčiai augusi, tikėtina, kad palūkanos dar kartą bus didinamos 2020 metais.

SEB žaliavų analitikai prognozuoja, kad kitąmet „Brent“ vidutinė naftos kaina bus beveik 85 JAV doleriai už barelį. Šiemet vidutinė naftos kaina bus 73 JAV doleriai už barelį, arba trečdaliu didesnė negu praėjusiais metais. Tikimasi, kad, priešingai negu anksčiau, Saudo Arabija greitai reaguos į naftos pasiūlos pokyčius rinkoje, todėl jeigu rinkose atsirastų naftos perteklius, ši šalis sumažintų naftos gavybą, siekdama išlaikyti aukštesnę naftos kainą rinkoje.

Jungtinės Karalystės ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau negu ankstesniais ketvirčiais, tačiau akivaizdu, kad ne šių metų duomenys domina ekonomistus, investuotojus ir šalies gyventojus. Daugiausia dėmesio yra skiriama dar nesibaigiančioms deryboms tarp Jungtinės Karalystės ir ES atstovų dėl to, kokiomis sąlygomis po „Brexit“ turėtų vykti prekyba tarp šių partnerių ir kaip išvengti muitinių tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Galutinė data, iki kurios šalys turi susitarti dėl šių sąlygų, vis nukeliama. Dabar vėliausia data, kai turi būti pasiektas susitarimas, yra gruodžio 13-14 dienomis vyksiantis ES vadovų susirinkimas. SEB grupės ekonomistai tiki, kad abi pusės gali surasti kompromisą, nes Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES gali padaryti neprognozuojamų padarinių visai Europai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis Petkus...

Alis Petkus... portretas
augs... augs... o gyventojų tai nedaugėja... o perprodukcija,- tai krizės šauklys kapitalizzme...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių