Naujovės parduotuvėse leis išvengti eilių ir klaidų

Ateitis – parduotuvės be kasų

Sovietmečiu eilės parduotuvėse buvo didelės, nes buvo mažas pasirinkimas, o šiais laikais eilės susidaro piko metu, sako bendrovės „Strongpoint“ išmaniųjų parduotuvės sprendimų grupės vadovas Povilas Kepalavičius. Jo žodžiais, eiles gali sumažinti savitarnos kasos, savitarnos skenavimo įrenginiai, kai pasiėmus įrenginį pasirenkami ir iškart skenuojami produktai, o apmokama arba telefonu, arba kasoje.

„Savitarnos kasos jau paplito, o savitarnos skenavimo įrenginius mes diegiame Estijoje, tad laiko klausimas, kada jie ateis į Lietuvą. Mūsų mažmeninės prekybos tinklai šia sistema domisi, ji paplitusi Vakarų Europoje“, – pastebi P. Kepalavičius.

Savitarnos kasos jau paplito, o savitarnos skenavimo įrenginius mes diegiame Estijoje, tad laiko klausimas, kada jie ateis į Lietuvą.

Jo teigimu, savitarnos kasas renkasi jaunesni pirkėjai – žmonės iki 29 metų tris keturis kartus dažniau linkę eiti į savitarnos kasą.

„Naujas sprendimas – „Amazon Go“. Tai parduotuvė visai be kasų: užeini, pasiimi tai, ko reikia, ir išeidamas gauni čekį. Nors grynieji pinigai Lietuvoje vis tiek sudaro 80 proc., vis dėlto jie jau traukiasi. Žinoma, tokios parduotuvės bus ne rytoj, bet kada nors taps realybe, nes technologijos tobulėja“, – priduria P. Kepalavičius.

Specialisto pastebėjimu, eiles taip pat lemia atsiskaitymo būdai ir tipai, pvz., apmokėti grynaisiais pinigais užtrunka ilgiau. „Dar viena diegiama naujovė – grynųjų pinigų valdymo sprendimai, kai eliminuojamos visos klaidos ir iš karto atiduodama grąža. Tarkim, pinigus duodate ne kasininkei, o sudedate į aparatą. Kai transakcija baigiama, atiduodama visa grąža. Taip pagreitinamas darbas, eliminuojamos klaidos ir vagystės iš kasos“, – aiškina P. Kepalavičius.

Toks sprendimas, pabrėžia jis, palengvintų ir kasininkų darbą, nes nereikėtų kasoje esančių pinigų perskaičiuoti, nebūtų klaidų.

Savitarnos kasą apgauti sudėtinga

„Daug kas galvoja, kad savitarnos kasą galima lengvai apgauti. Bet iš tikrųjų yra atvirkščiai, – teigia P. Kepalavičius. – Tarkim, pomidorai gali būti kelių rūšių ir skirtingai kainuoti. Kiekviena savitarnos kasų zona turi savo prižiūrėtoją, kuris ekrane mato, kad jūs pasirinkote pomidorus, ir gauna pranešimą – patikrinkite, ar išsirinko tuos.“

Be to, aiškina specialistas, įdiegus kasas, paruošiama duomenų bazė, suvedamas kiekvienos prekės svoris: „Kas kartą pardavus produktą, kasa „mokosi“ – identifikuoja prekę ir žiūri svorio vidurkį, pagal kurį algoritmas išveda paklaidą, kiek gali skirtis prekės svoris. Tada tokie nesklandumai dingsta.“

Paklaustas, kodėl kartais kainos lentynose ir čekyje skiriasi, P. Kepalavičius sako, kad tai daroma nepiktybiškai: „Prekyba – nuolat kintantis verslas. Norint pakeisti kainą parduotuvėje, ją turi kažkas sugalvoti ir suvesti centriniame biure, tada informuoti parduotuvę, nusiųsti sistemoms ir pan. O parduotuvės personalas turi pakeisti kainas prie lentynų. Tai užima daug laiko, todėl gali būti tam tikrų neatitikimų.“

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, yra ir  piktavalių vartotojų –  apie 1 proc. prekių yra sugadinama, sudaužoma pavagiama. „Vis dėlto pokyčiai vyksta – visuomenė tampa sąmoningesnė, o poreikis savintis prekes menkėja“, – pastebi jis.

P. Kepalavičius aiškina, kad vagystės skirstomos į keturis tipus – tai išorinės ir vidinės vagystės, klaidos ir administraciniai neatitikimai. L. Vilimas priduria, kad vidinės vagystės – tai pačių parduotuvės darbuotojų vagystės: „Vagysčių buvo, yra ir, matyt, bus. Be abejo, nuolat tobulinamos apsaugos, priežiūros, kontrolės sistemos, taikomos įvairios technologijos. Bet kad tokie atvejai visiškai išnyks, negalima sakyti.“