„Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė“

 

Jūros artumas yra Dievo dovana kiekvienai pakrantėje gyvenančiai bendruomenei. Jūra ir maitina, ir darbo duoda, ir dar čia galima šauniai pailsėti. Šis žymaus Lietuvos geografo Kazio Pakšto posakiu pavadintas straipsnis skirtas susipažinti su neišnaudotomis jūros teikiamomis galimybėmis išsivaikščiojančioje Lietuvoje. Straipsnyje panaudota Europos Komisijos, mokslinių tyrimų medžiaga, ekspertų pasisakymai ir nuosavų daugiamečių tyrimų bei projektų duomenys.

Strateginės savivaldos institutas

Mėlynojo augimo iššūkiai

Mėlynasis augimas – ilgalaikė Europos Sąjungos strategija, kuria siekiama remti darnų visų jūrų ir jūrininkystės sektorių augimą ir pirmiausia jūrų ir pakrančių turizmo, akvakultūros, biotechnologijų, jūrų gavybos ir energetikos srityse. Ja pripažįstama, kad jūros ir vandenynai yra Europos ekonomikos varomosios jėgos ir kad šioje srityje yra didžiulis naujovių ir augimo potencialas. Mėlynuoju augimu vykdant integruotą jūrų politiką padedama siekti pažangaus, darnaus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Juolab kad ES skiria šiems tikslams nemažai dėmesio ir lėšų. Žaliojo ir mėlynojo augimo galimybes skatina regioninė Pietų Baltijos programa, skirianti finansinę paramą pažangių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių naujovėms. Vakarų regiono naujadariai parengė nemažai studijų ir projektų, susietų su jūros vėjo energetikos, turizmo, kultūros paveldo išsaugojimo ir kitais svarbiais darnaus vystymosi barais. Dabar vykdomo projekto „CleanTech International“ dalyviai skatina perėjimą prie švarių – draugiškų aplinkai, tinkamų pažangiems verslams ir svarbiausia – saugių žmonėms ir jų sveikatai technologijų.

Flagmanas – jūros vėjo energetika

Strateginės savivaldos institutas kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos jūros pakrančių tyrimų ir planavimo instituto mokslininkais įgyvendino ne vieną projektą. Pagaliau buvo ištyrinėtos galimybės įrengti jūroje daugiau 7,2 GW vėjo elektrinių, kurios leistų ne vien visiškai aprūpinti Lietuvą ekologiška elektros energija, bet ir išvengti būtinybės pirkti 70 proc. dabar sunaudojamos elektros energijos iš nedraugiškų Rusijos ir Baltarusijos kaimynų. Jūros vėjo panaudojimas leis atsisakyti bet kokio deginimo gaminant energiją, pakrauti elektromobilius ir net butus šildyti elektra, kurios vėjo elektrinės ypač daug patieks šildymo sezono metu.

Jūros vėjo energetika yra gerokai pranašesnė už naudojamas tradicines su iškastinio kuro deginimu susietas technologijas visais darniosios naujadaros aspektais. Ji veikia autonomiškai, neteršia aplinkos, palankiai veikia žmonių visavertį gyvenimą ir nepalieka problemų ateities kartoms. Lietuvoje vien įrengimo metu jūros vėjo elektrinės atneš per 18 mlrd. eurų investicijų, kuo negali pasigirti nė viena kita verslo sritis. Darbo gaus vėjo elektrinių pamatų gamintojai ir gretutinių verslų dalyviai. O visą 25 metų vėjo elektrinių eksploatavimo laikotarpį bus generuojamos labai didelės pajamos ir reikės techninės priežiūros specialistų. Ne veltui pasaulyje numatomas didžiausias šios specialybės darbuotojų paklausos augimas.

Jūros biotechnologijos – sveikatos ir grožio industrijai

Jūrų augalija ir gyvūnija prisitaikiusi tarpti ekstremaliomis jūros aplinkos sąlygomis. Mėlynųjų biotechnologijų paskirtis – įvairių jūros organizmų tyrimas ir rezultatų panaudojimas kuriant naujus sveikatos ir grožio puoselėjimo produktus. Jūrų biologinės įvairovės tyrimai gali padėti kurti naujus vaistus arba pramoninius fermentus, kurie gali pakelti ekstremalias sąlygas, todėl yra didelės ekonominės vertės. Ši jauna ir labai sparčiai auganti naujadaros sritis kas metai padidėja 11,6 proc., jos rinkos vertė 2017 m. gale pasieks 414,5 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad ilgainiui sektoriuje bus siūloma aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o vėliau atsiras daugiau galimybių.

Jau sukurtos povandeninės technologijos, kurios padės tirti jūrą ir imtis DNR sekos nustatymo, kad būtų išanalizuota jos augalija ir gyvūnija. Šiuo ankstyvuoju etapu ES koordinavimo veiksmais sutelkiamos ES valstybių narių pastangos. Siekiama sukurti kritinę masę ir taip skatinti augimą bei sudaryti palankesnes sąlygas patekti į konkurencingas nišines rinkas išvengiant pavojų jūrų aplinkai. Lietuvoje jau yra ir gali būti greitai sukurtas labai reikšmingas jūros biotechnologijų mokslinių tyrimų potencialas, kuris atvertų šią galingą modernią pramonės šaką.

Jūros ir pakrančių turizmas – pramogų verslai

ES pakrančių vietovėse mielai lankosi daugybė atostogautojų iš Europos ir kitų pasaulio šalių – juos traukia išskirtinis šių vietovių grožis, kultūros turtai ir didelė įvairovė, todėl pakrančių ir jūrų turizmas yra svarbus turizmo sektorius. Šis sektorius, kuriame dirba daugiau kaip 3,2 mln. žmonių, iš viso sukuria 183 mlrd. eurų bendros pridėtinės vertės ir sudaro daugiau nei trečdalį jūrų ekonomikos. Net 51 proc. visos Europos viešbučių lovų yra pajūrio regionų viešbučiuose.

ES Mėlynojo augimo strategijoje pakrančių ir jūrų turizmo sektorius nurodytas kaip sritis, kurioje esama ypatingų galimybių skatinti pažangų, darnų ir integruotą augimą Europoje. Mėlynojo augimo tyrimo duomenimis, bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo atžvilgiu tai didžiausias jūrų sektorius. Numatoma, kad iki 2020 m. jis išaugs 2–3 proc.. 2012 m. vien kruizų turizmo srityje buvo 330 000 darbo vietų, o jos tiesioginė apyvarta siekė 15,5 mlrd. eurų ir ji turėtų didėti.

Europos Komisija siūlo sukurti internetinį svarbiausių šio sektoriaus finansavimo galimybių vadovą ir remti tarptautinės, bei regioninės partnerystės, tinklų, inovacijų grupių ir pažangiosios specializacijos strategijų plėtrą pakrančių ir jūrų turizmo srityje. Kad įgyvendintų šiuos veiksmus, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir pramonės atstovais.

Lietuvos pajūris turi labai patrauklius Kuršių nerijos ir pajūrio regioninį parkus, jūrų muziejų ir delfinariumą, daugybę kultūros paveldo objektų, etnografinių kolektyvų, tautinę virtuvę ir kt., kurie padeda perteikti atvykusiems svečiams kultūrinį išskirtinumą. Tačiau nepakanka vien aptarnauti kruizinių laivų keleivius, bet reikia patiems įsigyti savo kruizinių laivų flotilę ir paslaugų produktus. Ką tik pradėtas Pietų Baltijos programos projektas „CIRTOINNO“ siekia skatinti žiedinės ekonomikos kultūrą moderniose žaliojo ir mėlynojo turizmo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse.

Akvakultūra – ateities žuvininkystė

Auginamų žuvų, vėžiagyvių ir jūros augmenijos plantacijos sudaro sparčiausiai augantį pasaulio maisto gamybos sektorių, kuris parūpina beveik pusę planetoje suvartojamų žuvų produktų. Europoje akvakultūra aprėpia beveik 20 proc. žuvų produktų ir tiesiogiai įdarbina per 85 000 žmonių. Šį sektorių sudaro daugiausia mažos, vidutinės ir mikro įmonės, veikiančios pakrančių ir kaimo vietovėse. ES akvakultūra yra garsi savo aukšta kokybe, darnumo ir vartotojų apsaugos standartais. Nuo 2000 m. ES akvakultūros gamyba  didėja maždaug 7 proc. kasmet.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Energetika be ekonominio pagrystumo

Energetika be ekonominio pagrystumo portretas
Prof. Stasys Paulauskas turi gan ligotą ir iškrypusį požiurį į energetiką. Taip sakau todėl kad energetiką turi nėšti naudą žmogui ir būti kuo prieinamesne, todėl prof. įmaišomi intarpai apie "nedraugiškus kaimynus", "jūros energetika gerokai pranašesnė" ir t.t. ir pan. yra tik pigus bandymas populiarizuoti nišą, kurioje išeis pačiam užsikalti skatikėlį. Tokio pobūdžio projektai turi tam tikrą gražą ir perspektyvą, bet tik išvistytuose ir mažiau korumpuotose, bei mažiau biurokratinėse valstybesė. Teko dalyvauti jo paskaitose kaip studentui, o šiuo metu dirbu vienoje pažangiausiu Danijos vėjo jėgainių montavimo įmonėje. Teko dirbti Borkum West, Princess Amalia, Baltic2, ir kt. projektuose. Ir pasakysiu, kad pinigai šioje srityje sukasi milžiniški, bet tai tik darbo dėl darbo sukurimas. Ekologinė prasmė laimėjimai yra niekiniai. Bet tokiems kaip Paulauskas tai nemotais, nes jis lūpo pinigus iš ūkininkų, už "atitinkančių" biurkratinių žiurkių reikalavimus projektus.

domėkitės, o ne derkite

domėkitės, o ne derkite portretas
Nemaišykite straipsnio autoriaus su kitais Paulauskais. Šis mokslininkas nieko neapvogė ir nėra joks oligarchas... Autoriui pritariu,o jei jūs nepritariate, pasidomėkite tuo, kaip šie siūlymai įgyvendinti kitose šalyse.

kas leido

kas leido  portretas
šitam senam apgavikui išlysti į viešumą?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Planuojama Klaipėdos uosto plėtra
    Planuojama Klaipėdos uosto plėtra

    Klaipėdos uostas savo galimybių ribą, esant dabartinėms krovos tendencijoms, turėtų pasiekti 2026-aisiais. ...

  • Uostamiesčio teatralams – du Auksiniai scenos kryžiai
    Uostamiesčio teatralams – du Auksiniai scenos kryžiai

    Uostamiestyje, Klaipėdos dramos teatre pirmadienį vykusi Auksinių scenos kryžių teikimo ceremonija buvo dosni ir klaipėdiečiams. Jiems atiteko du garbingi apdovanojimai. ...

    6
  • Dėl senolio buto – detektyvas
    Dėl senolio buto – detektyvas

    Rusijos didmiesčiuose populiari nusikalstama schema – jau Klaipėdoje. Aferistai nusitaikė į senyvų klaipėdiečių butus. Vieni sukčiai siūlo senoliams parduoti savą būstą ir kraustytis į naujai statomus globos namus, kiti tampa jų globėjais...

  • Klaipėdiečius nustebino dangaus spalva
    Klaipėdiečius nustebino dangaus spalva

    Sekmadienio vakarą dangus virš uostamiesčio nusidažė raudona spalva. Jį tuo pačiu metu perskrodė ir įspūdinga vaivorykštė, kuri daugeliui praeivių pasirodė neįprasta. ...

    3
  • Legendiniam aktoriui V. Kancleriui – memorialinė lenta
    Legendiniam aktoriui V. Kancleriui – memorialinė lenta

    Nedidelis namelis Žvejų gatvėje, kuriame kadaise gyveno legendinis Klaipėdos teatro ir kino aktorius Vytautas Kancleris, papuoštas atminimo lenta. Pirmadienį apžiūrėti meno kūrinio susirinkę klaipėdiečiai neabejojo, kad ši asmenybė v...

    3
  • Šildymą uostamiestyje išjungs po Velykų?
    Šildymą uostamiestyje išjungs po Velykų?

    Skaisčiau nušvitus saulei, prabilta apie šildymo sezono pabaigą. Remiantis dabartinėmis orų prognozėmis, numatoma, kad oficialiai uostamiestyje jis gali finišuoti antroje balandžio pusėje, po Velykų. ...

  • Čiurliai ras naujus namus
    Čiurliai ras naujus namus

    Netoli Klaipėdos universiteto centrinių rūmų gyvenantys klaipėdiečiai nustebo mokslo įstaigos teritorijoje ant seno raudonų plytų pastato pamatę daugybę kreivai pakabintų inkilų. Žmones sutrikdė ir prie medžių vinimis prikalti paukšči...

  • Anų laikų miesto pėdsakai – po kojomis
    Anų laikų miesto pėdsakai – po kojomis

    Uostamiesčio gatvėse dar galima pamatyti senosios Klaipėdos reliktų. Nors prieš šimtmetį pagaminti kanalizacijos dangčiai ar gatvių žibintai nėra laikomi paveldo objektais, miesto praeities žinovai tikina, jog tai būtina išsaugo...

    5
  • Greitkelyje – šunų guolis
    Greitkelyje – šunų guolis

    Keista situacija patraukė vairuotojų dėmesį kelyje Klaipėda–Palanga. Skiriamojoje eismo juostų zonoje guolius pasidarė valkataujantys šunys. ...

  • Į darželį – tik žinant kodą
    Į darželį – tik žinant kodą

    Uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis didesnį dėmesį skiria saugumui. Vitės kvartale įsikūręs lopšelis-darželis "Bitutė" įsirengė elektroninius užraktus. Patekti į įstaigą galima tik įvedus specialų kodą. ...

    5
Daugiau straipsnių