„Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė“

Jūros artumas yra Dievo dovana kiekvienai pakrantėje gyvenančiai bendruomenei. Jūra ir maitina, ir darbo duoda, ir dar čia galima šauniai pailsėti. Šis žymaus Lietuvos geografo Kazio Pakšto posakiu pavadintas straipsnis skirtas susipažinti su neišnaudotomis jūros teikiamomis galimybėmis išsivaikščiojančioje Lietuvoje. Straipsnyje panaudota Europos Komisijos, mokslinių tyrimų medžiaga, ekspertų pasisakymai ir nuosavų daugiamečių tyrimų bei projektų duomenys.

Strateginės savivaldos institutas

Mėlynojo augimo iššūkiai

Mėlynasis augimas – ilgalaikė Europos Sąjungos strategija, kuria siekiama remti darnų visų jūrų ir jūrininkystės sektorių augimą ir pirmiausia jūrų ir pakrančių turizmo, akvakultūros, biotechnologijų, jūrų gavybos ir energetikos srityse. Ja pripažįstama, kad jūros ir vandenynai yra Europos ekonomikos varomosios jėgos ir kad šioje srityje yra didžiulis naujovių ir augimo potencialas. Mėlynuoju augimu vykdant integruotą jūrų politiką padedama siekti pažangaus, darnaus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Juolab kad ES skiria šiems tikslams nemažai dėmesio ir lėšų. Žaliojo ir mėlynojo augimo galimybes skatina regioninė Pietų Baltijos programa, skirianti finansinę paramą pažangių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių naujovėms. Vakarų regiono naujadariai parengė nemažai studijų ir projektų, susietų su jūros vėjo energetikos, turizmo, kultūros paveldo išsaugojimo ir kitais svarbiais darnaus vystymosi barais. Dabar vykdomo projekto „CleanTech International“ dalyviai skatina perėjimą prie švarių – draugiškų aplinkai, tinkamų pažangiems verslams ir svarbiausia – saugių žmonėms ir jų sveikatai technologijų.

Flagmanas – jūros vėjo energetika

Strateginės savivaldos institutas kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos jūros pakrančių tyrimų ir planavimo instituto mokslininkais įgyvendino ne vieną projektą. Pagaliau buvo ištyrinėtos galimybės įrengti jūroje daugiau 7,2 GW vėjo elektrinių, kurios leistų ne vien visiškai aprūpinti Lietuvą ekologiška elektros energija, bet ir išvengti būtinybės pirkti 70 proc. dabar sunaudojamos elektros energijos iš nedraugiškų Rusijos ir Baltarusijos kaimynų. Jūros vėjo panaudojimas leis atsisakyti bet kokio deginimo gaminant energiją, pakrauti elektromobilius ir net butus šildyti elektra, kurios vėjo elektrinės ypač daug patieks šildymo sezono metu.

Jūros vėjo energetika yra gerokai pranašesnė už naudojamas tradicines su iškastinio kuro deginimu susietas technologijas visais darniosios naujadaros aspektais. Ji veikia autonomiškai, neteršia aplinkos, palankiai veikia žmonių visavertį gyvenimą ir nepalieka problemų ateities kartoms. Lietuvoje vien įrengimo metu jūros vėjo elektrinės atneš per 18 mlrd. eurų investicijų, kuo negali pasigirti nė viena kita verslo sritis. Darbo gaus vėjo elektrinių pamatų gamintojai ir gretutinių verslų dalyviai. O visą 25 metų vėjo elektrinių eksploatavimo laikotarpį bus generuojamos labai didelės pajamos ir reikės techninės priežiūros specialistų. Ne veltui pasaulyje numatomas didžiausias šios specialybės darbuotojų paklausos augimas.

Jūros biotechnologijos – sveikatos ir grožio industrijai

Jūrų augalija ir gyvūnija prisitaikiusi tarpti ekstremaliomis jūros aplinkos sąlygomis. Mėlynųjų biotechnologijų paskirtis – įvairių jūros organizmų tyrimas ir rezultatų panaudojimas kuriant naujus sveikatos ir grožio puoselėjimo produktus. Jūrų biologinės įvairovės tyrimai gali padėti kurti naujus vaistus arba pramoninius fermentus, kurie gali pakelti ekstremalias sąlygas, todėl yra didelės ekonominės vertės. Ši jauna ir labai sparčiai auganti naujadaros sritis kas metai padidėja 11,6 proc., jos rinkos vertė 2017 m. gale pasieks 414,5 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad ilgainiui sektoriuje bus siūloma aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o vėliau atsiras daugiau galimybių.

Jau sukurtos povandeninės technologijos, kurios padės tirti jūrą ir imtis DNR sekos nustatymo, kad būtų išanalizuota jos augalija ir gyvūnija. Šiuo ankstyvuoju etapu ES koordinavimo veiksmais sutelkiamos ES valstybių narių pastangos. Siekiama sukurti kritinę masę ir taip skatinti augimą bei sudaryti palankesnes sąlygas patekti į konkurencingas nišines rinkas išvengiant pavojų jūrų aplinkai. Lietuvoje jau yra ir gali būti greitai sukurtas labai reikšmingas jūros biotechnologijų mokslinių tyrimų potencialas, kuris atvertų šią galingą modernią pramonės šaką.

Jūros ir pakrančių turizmas – pramogų verslai

ES pakrančių vietovėse mielai lankosi daugybė atostogautojų iš Europos ir kitų pasaulio šalių – juos traukia išskirtinis šių vietovių grožis, kultūros turtai ir didelė įvairovė, todėl pakrančių ir jūrų turizmas yra svarbus turizmo sektorius. Šis sektorius, kuriame dirba daugiau kaip 3,2 mln. žmonių, iš viso sukuria 183 mlrd. eurų bendros pridėtinės vertės ir sudaro daugiau nei trečdalį jūrų ekonomikos. Net 51 proc. visos Europos viešbučių lovų yra pajūrio regionų viešbučiuose.

ES Mėlynojo augimo strategijoje pakrančių ir jūrų turizmo sektorius nurodytas kaip sritis, kurioje esama ypatingų galimybių skatinti pažangų, darnų ir integruotą augimą Europoje. Mėlynojo augimo tyrimo duomenimis, bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo atžvilgiu tai didžiausias jūrų sektorius. Numatoma, kad iki 2020 m. jis išaugs 2–3 proc.. 2012 m. vien kruizų turizmo srityje buvo 330 000 darbo vietų, o jos tiesioginė apyvarta siekė 15,5 mlrd. eurų ir ji turėtų didėti.

Europos Komisija siūlo sukurti internetinį svarbiausių šio sektoriaus finansavimo galimybių vadovą ir remti tarptautinės, bei regioninės partnerystės, tinklų, inovacijų grupių ir pažangiosios specializacijos strategijų plėtrą pakrančių ir jūrų turizmo srityje. Kad įgyvendintų šiuos veiksmus, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir pramonės atstovais.

Lietuvos pajūris turi labai patrauklius Kuršių nerijos ir pajūrio regioninį parkus, jūrų muziejų ir delfinariumą, daugybę kultūros paveldo objektų, etnografinių kolektyvų, tautinę virtuvę ir kt., kurie padeda perteikti atvykusiems svečiams kultūrinį išskirtinumą. Tačiau nepakanka vien aptarnauti kruizinių laivų keleivius, bet reikia patiems įsigyti savo kruizinių laivų flotilę ir paslaugų produktus. Ką tik pradėtas Pietų Baltijos programos projektas „CIRTOINNO“ siekia skatinti žiedinės ekonomikos kultūrą moderniose žaliojo ir mėlynojo turizmo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse.

Akvakultūra – ateities žuvininkystė

Auginamų žuvų, vėžiagyvių ir jūros augmenijos plantacijos sudaro sparčiausiai augantį pasaulio maisto gamybos sektorių, kuris parūpina beveik pusę planetoje suvartojamų žuvų produktų. Europoje akvakultūra aprėpia beveik 20 proc. žuvų produktų ir tiesiogiai įdarbina per 85 000 žmonių. Šį sektorių sudaro daugiausia mažos, vidutinės ir mikro įmonės, veikiančios pakrančių ir kaimo vietovėse. ES akvakultūra yra garsi savo aukšta kokybe, darnumo ir vartotojų apsaugos standartais. Nuo 2000 m. ES akvakultūros gamyba  didėja maždaug 7 proc. kasmet.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Energetika be ekonominio pagrystumo

Energetika be ekonominio pagrystumo portretas
Prof. Stasys Paulauskas turi gan ligotą ir iškrypusį požiurį į energetiką. Taip sakau todėl kad energetiką turi nėšti naudą žmogui ir būti kuo prieinamesne, todėl prof. įmaišomi intarpai apie "nedraugiškus kaimynus", "jūros energetika gerokai pranašesnė" ir t.t. ir pan. yra tik pigus bandymas populiarizuoti nišą, kurioje išeis pačiam užsikalti skatikėlį. Tokio pobūdžio projektai turi tam tikrą gražą ir perspektyvą, bet tik išvistytuose ir mažiau korumpuotose, bei mažiau biurokratinėse valstybesė. Teko dalyvauti jo paskaitose kaip studentui, o šiuo metu dirbu vienoje pažangiausiu Danijos vėjo jėgainių montavimo įmonėje. Teko dirbti Borkum West, Princess Amalia, Baltic2, ir kt. projektuose. Ir pasakysiu, kad pinigai šioje srityje sukasi milžiniški, bet tai tik darbo dėl darbo sukurimas. Ekologinė prasmė laimėjimai yra niekiniai. Bet tokiems kaip Paulauskas tai nemotais, nes jis lūpo pinigus iš ūkininkų, už "atitinkančių" biurkratinių žiurkių reikalavimus projektus.

domėkitės, o ne derkite

domėkitės, o ne derkite portretas
Nemaišykite straipsnio autoriaus su kitais Paulauskais. Šis mokslininkas nieko neapvogė ir nėra joks oligarchas... Autoriui pritariu,o jei jūs nepritariate, pasidomėkite tuo, kaip šie siūlymai įgyvendinti kitose šalyse.

kas leido

kas leido  portretas
šitam senam apgavikui išlysti į viešumą?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Siekis – neįgaliųjų integracijos metai
    Siekis – neįgaliųjų integracijos metai

    Uostamiesčio neįgalieji pasijuto taip, lyg miesto valdžia iš jų tyčiotųsi. Negalią turintiems žmonėms užkliuvo lėšos, skirtos Neįgaliųjų dienai paminėti. Palyginta, kad kalėdinėms atrakcijoms kasmet atseikėjama daug solidesnė s...

    3
  • Klaipėdietė pasiekė pasaulio rekordą
    Klaipėdietė pasiekė pasaulio rekordą

    Klaipėdietė penkiametė Sabina Petrauskaitė ilgiausių plaukų savininkių konkurse nuskynė pasaulio rekordą savo amžiaus grupėje. Mergaitės kasa siekia net 80 cm. ...

    4
  • Prie Klaipėdos eglutės kvepėjo žuviene ir koše
    Prie Klaipėdos eglutės kvepėjo žuviene ir koše

    Šeštadieni vidurdienį Klaipėdoje merkė lietus, tačiau Teatro aikštėje buvo daugiau nei įprasta žmonių. Aikštė kvepėjo krosnimi, būrys žmonių šildėsi srėbdami žuvienę ir valgydami sodrią košę, kurią ...

    1
  • Ligoninės ir dailininkų draugystė pradėjo trečią dešimtmetį
    Ligoninės ir dailininkų draugystė pradėjo trečią dešimtmetį

    Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Lietuvos dailininkų Klaipėdos skyrius tęsia jau du dešimtmečius puoselėjamą bendrystės tradiciją. Šiemet menininkai į ligoninę vėl sugūžėjo nešini savo darbus, kurių namai nuo šio b...

    1
  • Lengviausia rasti dovanų „Mėmelio mugėje“
    Lengviausia rasti dovanų „Mėmelio mugėje“

    Paskutinė savaitė prieš Kalėdas sukelia stresą iš anksto neapsirūpinusiems dovanomis. Apsilankymas Naujajame turguje iki pat gruodžio 23 dienos išspręs šį galvos sopulį. Mugėje „Mėmelio Kalėdos“ galima rasti ...

    2
  • „Moteris turi būti moteriška“
    „Moteris turi būti moteriška“

    Sporto trenerė Lina Jančauskaitė įsitikinusi, kad moters žavesį ir laimės jausmą lemia ne rodmenys svarstyklėse, o pasitikėjimas savimi. Maža to, Lina griežtai nusiteikusi prieš bet kokias dietas. Jos manymu, pasiekti idealią figūrą pad...

    13
  • Gamta dar pažers išdaigų
    Gamta dar pažers išdaigų

    Neįprasti orai ir kritulių negailinti gamta nesiliauja stebinti. Dėl šiltų orų pajūryje vis dar pastebimi itin gausūs į pietus neišskridusių paukščių pulkai. Iš Palangos į Klaipėdą važinėjantys žmonės jau pusę m...

  • Klaipėdiečiams sniego nežada
    Klaipėdiečiams sniego nežada

    Panašu, kad ruduo pamiršo išeiti, o žiema neranda į pajūrį kelio. Savaitgalį ir kitą savaitę orai vis dar primins vėlų rudenį. ...

    1
  • Pradėjo tiltelio remontą
    Pradėjo tiltelio remontą

    Į Jono kalnelį ves atnaujintas tiltelis. Statinio remonto ėmėsi nekilnojamojo turto vystytojai, netoliese statę gyvenamuosius namus. ...

  • Uždarys eismą Jūrininkų prospekto ruože
    Uždarys eismą Jūrininkų prospekto ruože

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Savaitei bus sudarytas eismas Jūrininkų prospekto dalyje nuo Šilutės plento iki Bandužių gatvės. Labiausiai šie apribojimai palies į uostą ir iš jo vykstantį sunkiasv...

    10
Daugiau straipsnių