- Laima Ragėnienė, LRT RADIJO laida „Vartotojo gidas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei darbuotojas sezoniniam darbui įdarbinamas be reikiamų dokumentų, rizikuoja ir jis, ir darbdavys, LRT RADIJUI teigia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Raminta Petrauskaitė-Banienė.
Anot jos, įvykus nelaimei, nelegaliai įdarbintas darbuotojas negaus socialinių garantijų, o darbdaviui grės didelės baudos. Jos kolegė Irina Janukevičienė teigia, kad, norint įsidarbinti sezoniniam darbui, privalu pasirašyti sezoninio darbo sutartį, numatančią tokias pačias garantijas, kokios nurodomos įprastoje darbo sutartyje.
Sezoninių darbų specifika
Pasak VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotojos I. Janukevičienės, sezoniniais laikomi tokie darbai, kuriuos dėl klimato ar gamtinių sąlygų galima atlikti tik tam tikru metų laikotarpiu.
„Yra visas sąrašas darbų, kuriuos dirbant galima sudaryti sezoninio darbo sutartį. Jis patvirtintas vyriausybės nutarimu. Šiuo metu yra 31 sezoninio darbo rūšis, – sako specialistė. – Šį sąrašą galima rasti internete. Kalbant apie vasaros sezoną, labai populiarūs žemės ūkio, statybos (mūrijimo, betonavimo, išorės apdailos, kelių tiesimo) darbai.“
I. Janukevičienė pabrėžia, kad, prieš priimant žmogų į sezoninį darbą, privaloma sudaryti sezoninio darbo sutartį. Tokia sutartis savo požymiais ir turiniu mažai skiriasi nuo kitokiems darbo santykiams skirtų sutarčių.
„Tiesa, yra keletas ypatumų, kuriuos reikia žinoti sudarant sezoninio darbo sutartį. Pavyzdžiui, sezonas gali būti ne ilgesnis nei aštuoni mėnesiai. Tačiau galima priimti darbuotoją ne vienam, o keliems sezonams iš eilės“, – aiškina I. Janukevičienė.
Pasak jos kolegės, taip pat VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotojos R. Petrauskaitės-Banienės, darbo užmokestis už sezoninį darbą negali būti mažesnis nei šalyje nustatytas minimumas ir jis turi būti mokamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Be to, dirbantiems sezoninį darbą nustatytos 11 nepertraukiamo poilsio valandų per parą ir 35 valandos per savaitę, tačiau jos nebūtinai turi būti savaitgaliais. R. Petrauskaitė-Banienė sako, kad dėl užmokesčio bei viršyto darbo valandų skaičiaus kartais būna nusiskundimų.
„Būna, kad darbdavys moka mažiau, negu nustatyta, arba neatsiskaito už viršvalandžius“, – teigia specialistė.
Anot jos, sezoniniam darbui gali būti įdarbinami verslo liudijimus turintys asmenys.
„Tačiau reikėtų atskirti civilinius santykius, kurie gali atsirasti turint verslo liudijimą tarp subjektų, ir darbo santykius. Jei tarp darbdavio ir darbuotojo yra darbo teisinių santykių požymių (susitarimas dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo vietos, funkcijų atlikimo, paklusnumo darbdavio nustatytai tvarkai), tokius santykius būtina įforminti ne civiliniu susitarimu, bet darbo sutartimi“, – teigia R. Petrauskaitė-Banienė.
I. Janukevičienės teigimu, už sezoninių darbuotojų draudimą moka darbdavys, t. y. kaip ir dirbant pagal įprastą darbo sutartį. Be to, jis taip pat turi apmokyti darbuotoją saugos reikalavimų. Anot jos, kalbant apie darbo santykių reguliavimą, sezoninis darbas pasižymi tuo, kad tiek darbuotojui, tiek darbdaviui paprasčiau nutraukti darbo sutartį.
„Pavyzdžiui, darbuotojas, norėdamas nutraukti sezoninio darbo sutartį, turi raštu įspėti darbdavį tik prieš 5 kalendorines dienas, nors įprastinis įspėjimo terminas 14 darbo dienų. Tada darbdavys jį atleidžia savo noru, – teigia I. Janukevičienė. – O darbdavys savo ruožtu gali nutraukti darbo sutartį su sezoninį darbą dirbančiu darbuotoju, jei, pavyzdžiui, sezoniniai darbai sustabdyti ilgiau kaip 2 savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas.“
R. Petrauskaitė-Banienė priduria, kad, sezoniniam darbuotojui dėl ligos neatvykus į darbą ilgiau nei mėnesį, darbdavys neįspėjęs gali jį atleisti be įspėjimo. Bet tokiu atveju darbdavys įpareigotas sumokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...