- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savivaldybės kartais piktnaudžiauja rengdamos tarnybinių automobilių pirkimo dokumentus, kad įsigytų konkrečią norimą transporto priemonę, o tai yra viena priežasčių, kodėl jos už šią paslaugą permoka, pirmadienį paskelbė analizę atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Jos duomenimis, 2015–2017 metais už aukštesnę nei vidutinę kainą savivaldybės įsigijo 42 proc., o išsinuomojo – 34 proc. naujų automobilių.
„Tarnyba mano, kad savivaldybės, įsigydamos ar nuomodamos automobilius, neretai piktnaudžiauja rengdamos pirkimo dokumentus – juose, vardydamos konkrečius techninius ar kitokius duomenis, apibrėžia jau iš anksto žinomą pageidaujamą įsigyti automobilį“, – rašoma paskelbtoje savivaldybių 2015–2017 metų vykdytų automobilių viešųjų pirkimų apžvalgoje.
Anot VPT, kai kurios savivaldybės stengiasi įsigyti ar išsinuomoti gausesnės komplektacijos automobilius.
Nors racionaliau įvertinusios poreikius ir taupydamos lėšas, savivaldybės galėtų įsigyti tos pačios markės bei modelio standartinės komplektacijos automobilį, kuris būtų pigesnis, bet atitiktų saugumo ir patikimumo reikalavimus, teigia tarnyba.
Pagal surinktus duomenis, 2015–2017 metais savivaldybės įsigijo arba išsinuomojo 315 lengvųjų automobilių už 5,2 mln. eurų. Beveik penktadaliui naujų automobilių kelti didesnės prabangos ir komforto reikalavimai, tokie kaip variklio galingumas, ratlankių skersmuo ar odinis salonas.
Siekiant sutaupyti pinigų, VPT siūlo centralizuoti automobilių viešuosius pirkimus ir juos pirkti ar išsinuomoti naudojantis CPO LT elektroniniu katalogu.
Anot Viešųjų pirkimų tarnybos, gerokai didesnės nei vidutinės vertės automobilių pirkimo sutartis pasirašė aukštus arba specifinius reikalavimus kėlusios savivaldybės. Tirtu laikotarpiu tokias sutartis sudarė Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Neringos ir Plungės rajono savivaldybės.
Tarnyba nustatė, kad apie 40 proc. savivaldybių pasirašytų sutarčių vertės sudarė sutartys su dešimt didžiausių tiekėjų, o pagal sudarytų sutarčių vertę pirmauja bendrovės „Moller Auto“ ir „NT Valdos“.
Vertinant savivaldybių automobilių pirkimus 2012–2017 metais nustatyta, kad 63 proc. šių pirkimų dalyvavo vienas tiekėjas. Nors šis skaičius ilgainiui mažėja, VPT pranešime spaudai tvirtina, jog toks aukštas „vieno tiekėjo“ procentas šiuose pirkimuose yra nepateisinamas.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tirtu laikotarpiu daugiausiai automobilių pirko arba nuomojosi Kauno miesto, Kėdainių rajono, Mažeikių rajono, Vilniaus miesto ir Šilutės rajono savivaldybių administracijos.
Per 2015–2017 metus daugiausiai įsigyta „Škoda“, „Volkswagen“, „Toyota“ ir „Opel“ automobilių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...