- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuosavą būstą įsigyti finansiškai pajėgus tik kas trečias dirbantis Lietuvos gyventojas, tačiau gerai apmokamų darbo vietų kūrimas bei dėl to augantis daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičius sukelia grandininę reakciją – didėja nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius bei būsto kainos.
NT vystymo bendrovės "Citus" atliktoje Lietuvos gyventojų perkamosios galios analizėje teigiama, kad šiemet antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas (bruto) Lietuvoje siekė 817,60 eurų – 9,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2016 metų ketvirtį. Tačiau NT vidutinis kainų augimas per šį laikotarpį buvo lėtesnis - 5-6 proc. per metus.
Pasak "Citus" Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus, atlyginimams augant sparčiau nei NT kainoms, būstas tampa vis labiau įperkamesnis. Tačiau įpirkti būstą realiai gali tik apie 30 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų, kurie gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą. NT rinką kaitina teigiamas tokių asmenų pokytis. „Sodros“ duomenimis, 2016 metais didesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų Lietuvoje padaugėjo apie 52,5 tūkst., o vien per pirmus keturis šių metų mėnesius – 21,2 tūkst.
„Galinčių įpirkti būstą gyventojų dalis auga sparčiai – ypač trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir aplinkiniuose rajonuose. Būtent ši gyventojų dalis yra pagrindinis NT rinkos variklis. Vis dėlto neramina, kad šalyje pajamų nelygybė yra ypač didelė ir beveik du trečdaliai gyventojų negalėtų iš banko pretenduoti gauti būsto paskolą bei įsigyti nuosavo būsto“, - teigė A. Antanavičius.
Sostinėje - gerai apmokamų darbo vietų bumas
Vilniaus mieste didesnį nei vidutinį atlyginimą gauna apie 40 proc. visų dirbančių vilniečių, o vien pernai dėl sparčiai kuriamų gerai apmokamų darbo vietų tokių gyventojų skaičius išaugo apie 12,5 tūkst. "Citus" skaičiavimais, vidutinį atlyginimą Vilniuje uždirbantis asmuo, neturintis vaikų ir kitų įsipareigojimų kreditoriams, gali pasiskolinti apie 47,3 tūkst eurų ir įpirkti senos statybos 1 kambario butą miesto centre arba naujos statybos 1 kambario butą miegamuosiuose mikrorajonuose.
„Nepaisant to, kad daugumai vilniečių atrodo, jog NT kainos yra neracionaliai didelės, jos vis tiek nuosekliai didėja, o rinka išlieka aktyvi, nes sparčiai daugėja daugiau nei vidutinį atlyginimą uždirbančių žmonių, kurie turi realią perkamąją galią, nes gali tiek sukaupti santaupų, tiek ir gauti būsto paskolą. Tikėtina, kad šios tendencijos darbo rinkoje tęsis ir būsto paklausa NT rinkoje išliks stipri“ , - pažymėjo "Citus" Investicijų ir analizės skyriaus vadovas.
Kaune ir Klaipėdoje NT kainos didės nuosaikiai
Kauno NT rinka taip pat atsigauna dėl augančio didesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičiaus. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste apie 37 proc. gyventojų uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą, o per 2016 metus tokių gyventojų padaugėjo apie 6,5 tūkst. Vidutines pajamas laikinojoje sostinėje uždirbantis, vaikų ir finansinių įsipareigojimų neturintis asmuo gali pasiskolinti apie 42 tūkst eurų. Už šią sumą Kaune galima įsigyti senos statybos 1 kambario butą miesto centre arba naujos statybos 1-1,5 kambario butą miegamuosiuose mikrorajonuose. Anot A. Antanavičiaus, Kaune NT rinkos aktyvumas augs, o kartu ir nuosekliai, 4-5 proc. per metus, turėtų didėti NT kainos.
Uostamiestyje taip pat stebimas daugiau nei vidutinį Klaipėdos atlyginimą uždirbančių gyventojų skaičiaus augimas. Dėl šios priežasties būsto paklausa uostamiestyje turėtų išlikti stipri, o metinis būsto kainų prieaugis turėtų siekti apie keletą procentų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis5
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų4
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...