NT rinka mažina apsukas

Mažesnis pardavimas

Remiantis Registrų centro duomenimis, vasario mėnesį pardavimo sandoriais buvo perleista beveik 8 tūkst. pastatų, patalpų bei žemės sklypų kartu sudėjus – 1,3 proc. mažiau nei praėjusių metų vasarį ir 2,7 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų mėnesį.

Būsto rinkoje vasarį nežymiai krito gyvenamųjų namų pardavimas, nors butų pirkėjai išliko pakankamai aktyvūs.

Visoje Lietuvoje per pastarąjį mėnesį perleisti 569 individualūs namai – 4 proc. mažiau nei sausį ir 2,9 proc. mažiau nei praėjusių metų vasarį. Parduotų butų skaičius vasarį siekė 2 425 ir buvo 0,5 proc. didesnis nei sausį bei 1,6 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį.

Atokvėpis Vilniuje

Sostinėje sandoriais perleistų individualių namų skaičius vasarį, palyginti su sausiu, sumenko 29,6 proc. – iki 38, gyvenamųjų patalpų sumažėjo 5,3 proc. – iki 757.

Palyginti su 2016 m. vasariu, individualių namų Vilniuje perleista trečdaliu mažiau, tačiau 2,3 proc. išaugo butų pardavimais. Kituose didžiuosiuose miestuose būsto rinka išliko rami arba nežymiai augo.

Panašias tendencijas buvo galima matyti ir žemės sklypų rinkoje: vasario mėnesį sandoriais buvo perleista 3 730 žemės sklypų – 4,9 proc. mažiau nei sausį ir 1,9 proc. mažiau nei 2016 m. vasarį.

Neįperka būsto?

Didžiuosiuose šalies miestuose 2016 m. pabaigoje žmonių galimybės įpirkti butus sumenko, rodo naujausias "Swedbank" būsto įperkamumo indeksas.

"Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo. Dėl istoriškai žemų būsto paskolų palūkanų butai išlieka lengviau įperkami nei prieš kelerius metus, o atlyginimų augimas apima daugiau sektorių. Šie veiksniai ir toliau bus pagrindiniai būsto paklausos skatinimo varikliai", – pakomentavo "Swedbank" vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Pasak jos, butų kainoms augant labiau nei atlyginimams, būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose mažėjo antrąjį ketvirtį iš eilės.

Naujausiais duomenimis, ketvirtąjį 2016 m. ketvirtį indeksas Vilniuje siekė 128,8 punkto, Kaune – 222,4, Klaipėdoje – 191,5 punkto.

Indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. m butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Indekso reikšmė lygi 100, kai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka lygi 30 proc. jos mėnesio pajamų.

Didėjanti indekso reikšmė parodo, kad įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį, t.y. būstas tampa lengviau įperkamas.

Lyderė – Ryga

Iš Baltijos šalių išsiskiria Ryga, kur būsto įperkamumo augimas ir toliau spartėja – Latvijos sostinėje indeksas siekė 185,5 punkto, o Taline – 151,9 punkto.

Anot "Swedbank", indekso augimą Rygoje iš dalies lėmė tai, jog mieste parduodama daugiau žemesnės klasės ir pigesnių butų.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje galėjo įpirkti iki 71 kv. m ploto vidutinės kainos butą, Rygoje – iki 102 kv. m, o Taline – iki 84 kv. m ploto butą.

Per metus įperkamo būsto plotas Vilniuje mažėjo 3 kv. m, Taline – 1 kv. m., o Rygoje išaugo 14 kv. m.

Didžiausi namai

Lietuvos gyventojai individualių namų statybai renkasi mažiausius sklypus, tačiau juos stato didžiausius namus Baltijos valstybėse.

Lietuvoje individualių namų statybai dažniausiai įsigyjami 6–12 arų, Latvijoje – 12–20 arų, Estijoje – 9–15 arų ploto žemės sklypai. Lietuvoje dažniausiai statomi 160–200 kv. m, Latvijoje – 100–150 kv. m, Estijoje – 130–180 kv. m ploto individualūs namai.

Visose trijose šalyse individualūs namai pradedami statyti vidutiniškai praėjus pusantrų metų nuo sklypo įsigijimo ir pastatomi maždaug per metus. Būstai dažniausiai statomi iš plytų, tačiau populiarėja mediniai karkasiniai namai.