- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa. Be to, Ryga skeptiškai įvertino galimybę blokuoti elektros energijos importą iš Astravo atominės elektrinės (AE).
Per brangu?
Latvijos ekonomikos ministras Arvilas Ašeradenas įspėjo, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa tik per vieną jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos – per brangus ir Ryga to nepalaikys.
"Lietuva ir Lenkija sutarė dėl vienos jungties. Latvijai ir Estijai, kaip elektrą generuojančioms valstybėms, tai, kalbant metaforomis, reiškia, jog katilus teks laikyti karštus, t.y. techniniai sutrikimai yra galimi bet kada. (...) Todėl mūsų, taip pat ir Estijos, elektrinės turi būti pasirengusios bet kada didinti gamybą", – pabrėžė A.Ašeradenas.
"Baltijos šalys gali būti energetinė sala, bet tai yra pernelyg brangu. Todėl mes nesame pasirengę pritarti vienos jungties siūlymui", – pridūrė latvių ministras.
Estų pozicija
Lietuva laikosi pozicijos, esą sinchronizacijai su Europa pakanka vienos dabartinės "LitPol Link" jungties su Lenkija. Tokiam planui kategoriškai nepritaria Estija.
Iš pradžių estai laikėsi pozicijos, kad Baltijos šalių elektros tinklai turėtų būti sinchronizuojami jūrinėmis jungtimis per Suomijos įlanką su Šiaurės šalimis, bet Europos Komisijai pareiškus, kad optimalus variantas būtų per Lenkiją, Estija ėmė kritikuoti vienos jungties idėją.
Tiesti antrąją jungtį nesutinka Lenkija, teigianti, esą dėl gamtosaugos reikalavimų to padaryti neįmanoma.
Lietuvos pareigūnai baiminasi, kad ginčijantis su Varšuva dėl antrosios jungties, sinchronizavimo projektas užsitęs ne iki 2025 m., o iki 2030 m. ar ilgiau.
"Litgrid" kaip išeitį siūlė idėją antrąją "LitPol Link" jungtį nutiesti jau po 2025 m., kai bus atsijungta nuo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos – aut. past.) elektros žiedo. Toks planas kaimynams nepatinka.
Astravo AE klausimas
Išsiskyrė ir pozicijos dėl Baltarusijoje statomos Astravo AE – Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad elektros importo blokados iš Baltarusijos AE Ryga nesvarsto.
"Toks klausimas Latvijoje dabar nesvarstomas, – pastebėjo E.Rinkevičius. – Be abejo, esame suinteresuoti šios elektrinės atitikimu aukščiausiems saugumo standartams. Tuo yra suinteresuotas visas regionas, taip pat ir Baltarusija. Tačiau nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją. Visų pirma aš nežinau, kaip galėtume atskirti, kuri elektra yra pagaminta Astrave, o kuri – kitur", – sakė Latvijos diplomatijos vadovas.
Nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją.
E.Rinkevičius pridūrė, kad Latvija supranta Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo, tačiau renkasi dialogą su Baltarusija, o ne konfrontaciją.
"Mes tai aptarinėjome ir aptarinėjame. Tačiau suprantame, kad elektrinė statoma. Ir šią problemą būtina spręsti mus dominančiu klausimu – o tai yra saugumas, o ne garsiais pareiškimais. Suprantame Lietuvos susirūpinimą, bet mes kalbamės tiesiogiai su kolegomis iš Baltarusijos", – pridūrė ministras.
Skeptiški vertinimai
Lietuvos Vyriausybė tvirtina neįsileisianti Astravo AE gaminamos elektros ir ragina iniciatyvą paremti kitas regiono šalis.
Europos Komisija tokią iniciatyvą vertina skeptiškai – Briuselio teigimu, kyla daug klausimų, kaip draudimas importuoti elektrą iš Astravo AE dera su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis ir kaip tai padėtų sustiprinti branduolinį saugumą?
Minskas priekaištus dėl branduolinės elektrinės saugumo kategoriškai atmeta, pabrėždamas, kad Astravo AE bus saugiausia elektrinė regione.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...