- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui, BNS pateikia pagrindinius planuojamus konsoliduotus valdžios sektoriaus finansų duomenis.
Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 192,9 mln. eurų – 0,4 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.
Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis bus atitinkamai 19,7 mln. ir 662,6 mln. eurų – atitinkamai beveik nulinis ir 1,4 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas – deficitas sieks 489,3 mln. eurų, arba 1 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 17,221 mlrd. eurų – 36,6 proc. BVP (2018 metais – 36 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų siektų 14,54 mlrd. eurų, arba 30,9 proc. BVP (šiemet – 30,6 proc.).
Pajamų iš mokesčių planuojama gauta apie 9,644 mlrd. eurų (20,5 proc. BVP), o tik keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – pajamos turėtų siekti 9,373 mln. eurų.
Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 4,897 mlrd. eurų (10,4 proc. BVP), pajamos iš turto – 266,5 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos – 2,414 mln. eurų (5,4 proc. BVP).
Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 17,028 mlrd. eurų, arba 36,2 proc. BVP (2018 metais – 35,7 proc.).
Socialinėms išmokoms skirta 6,597 mlrd. eurų (14 proc. BVP), darbuotojų atlyginimams ir tarpiniam vartojimui – 6,79 mlrd. eurų (14,4 proc. BVP), investicijoms – 1,818 mlrd. eurų (3,9 proc. BVP).
Minimali mėnesio alga (MMA) didėja 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo bus 555 eurai. Vaiko pinigai didinami 20 eurų iki 50 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja 8 proc. (26,5 euro) iki 358,3 euro.
Lietuva vykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2,01 proc. BVP – tai sudarys 948 mln. eurų.
Valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, kitąmet didės 16,7 proc. iki 10,587 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos kitąmet didės 5,6 proc. iki 2,937 mlrd. eurų.
Vyriausybė planuoja skolintis apie 3,16 mlrd. eurų, iš jų apie 1,61 mlrd. eurų – vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), o 1,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 0,3 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.
Skolai grąžinti bus skirta apie 0,87 mlrd. eurų, 1,33 mlrd. eurų ketinama sukaupti euroobligacijoms 2020 metų vasarį išpirkti.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje bus apie 17,8 mlrd. eurų, arba 37,8 proc. BVP.
Numatoma, kad 2019-ųjų pabaigoje viešųjų finansų rezervai bus 1,5 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...