- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė siūlo ne drausti, kaip numato prezidentės pateiktos pataisos, o riboti papildomą darbą valstybės tarnautojams sudarant papildomas darbo sutartis.
Pasiūlyta atskirti funkcijas, kurias valstybės tarnautojas atlieka eidamas pareigas valstybės tarnyboje, bei nustatyti, kad darbo sutartis su ta pačia institucija ir įstaiga gali būti sudaroma tik valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nenurodytoms funkcijoms atlikti.
Tokia išvada teikiama Seime svarstomoms prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad valstybės tarnautojui neleidžiama „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Vyriausybė taip pat siūlo suteikti įstaigoms galimybę mokėti priemokas už papildomų darbų atlikimą ne tik iš darbo užmokesčiui skirtų lėšų, bet ir iš Europos Sąjungos (ES) fondų investicinių fondų finansuojamų projektų lėšų.
Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro būtent dėl darbo prie ES projektų.
Žiemą teikdama savo projektą Seimui D.Grybauskaitė akcentavo, kad jis užkirs kelią „pasipinigauti“ valstybės tarnyboje. Pataisos buvo parengtos, kai paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų.
Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turėjo papildomas darbo sutartis finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų.
Ūkio ministerijoje sudarytos buvo 7 tokios sutartys, Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.
Seimo teisininkai yra konstatavę, kad prezidentės siūlomos pataisos gali prieštarauti Konstitucijai. Tuo metu Prezidentūra teigia, kad papildomas valstybės tarnautojų uždarbiavimas sukuria „elitinį valdininkų sluoksnį“ ir būtent tai gali prieštarauti pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...