Diskusija dėl mokesčių ir pensijų reformos: dalis opozicijos paliko salę

Pasak konservatorius Andriaus Kubiliaus, jis prašė Lietuvos banko atstovus iškviesti į mokesčių pertvarką svarstančio Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta.

„Į Seimo salę taip pat negalime pakviesti. Seimo salėje gali pranešimus daryti tik kažkieno paskirti pranešėjai. Opozicija neturi jokios teisės (...) Mes nematome reikalo klausytis šitų amžinų pamokslų“, - Seimo posėdyje pareiškė A. Kubilius.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad valdantieji nenori atsižvelgti nei į opozicijos, nei į Lietuvos banko pastabas dėl siūlomos mokesčių ir pensijų pertvarkos.

„Aš bandau įsivaizduoti, kaip Seime vyks svarstymas dėl mokesčių reformos. Kaip jums rūpės mūsų (opozicijos  BNS) nuomonė? Aš manau, kad mes neturime reikalo čia dalyvauti, galime sėdėti savo kabinetuose, klausytis garbingų šiandien kalbančių ekspertų, bet nedalyvaut posėdyje, nes jums yra vienodai, ką pageidauja pusė Seimo“, - parlamentaras tvirtino E. Gentvilas.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad Lietuvos banko pozicija jau yra žinoma.

„Į Lietuvos banko reglamentus ir kompentencijas neįeina mokesčių ir pensijų sistemos politika. Lietuvos bankas yra išreiškęs savo nuomonę ir poziciją raštu, mes ją žinome, gerbiame ir į ją atsižvelgiame tiek, kiek verta į ją atsižvelgti“, - pabrėžė S. Jakeliūnas

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau analogišku dydžiu sumažinus socialinio draudimo įmokas, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Seime daugiausiai diskusijų kelia Vyriausybės siūlymas 2 punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir perkelti bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą. Nevienareikšmiškai vertinama ir „Sodros“ įmokų „lubų“ idėja - „valstiečiai“ Stasys Jakeliūnas ir Valius Ąžuolas bei „socialdarbiečiai“ Andrius Palionis ir Gediminas Kirkilas jau registravo projektą, kuriuo siūloma „lubų“ netaikyti.

Vyriausybė tikisi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

„Valstiečių“ siūlymai

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Tokius pasiūlymus Seime svarstomiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams pateikė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei parlamentarų grupė – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, jo frakcijos kolegos Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas ir Vida Ačienė, taip pat Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis.

Vyriausybė siūlo, kad konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. GPM ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoka – pastaroji būtų 2 punktais mažesnė.

R. Karbauskis siūlo, kad šie tarifai būtų atitinkamai 20 proc. ir 19,5 procento.

Tokie tarifai numatyti ir S. Jakeliūno bei jį remiančių parlamentarų pasiūlyme, tačiau jie 19,5 proc. GPM tarifą siūlo taikyti ne tik darbo, bet ir kitoms gyventojo pajamoms, išskyrus individualios veiklos pajamas, gautas iš paskirstytojo pelno, taip pat ligos, motinystės ir kitas socialines išmokas. Šioms pajamoms toliau galiotų 15 proc. GPM tarifas.

„Valstiečiai“ taip pat siūlo peržiūrėti ir Vyriausybės pateiktus neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) pakeitimus. Anot R. Karbauskio, 2019 metais NPD taikymą reikėtų išplėsti iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais - iki 2,25 VDU, o 2021-aisiais - iki 2,5 VDU.

S. Jakeliūnas bei jį remiantys parlamentarai siūlo, kad NPD kitąmet būtų išplėstas iki 1,5 VDU, o 2020 ir 2021 metams jo dydžių iš viso nenustatyti, kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių projektų šiems metams.

Vyriausybė NPD taikymą iki 2,5 VDU siūlo išplėsti jau nuo 2019 metų.

Patį NPD nuo kitų metų R. Karbauskis siūlo didinti iki 300 eurų, antrais reformos metais - iki 400 eurų, o 2021–aisiais – iki 500 eurų. Vyriausybė siūlo 2019 metais nustatyti 280 eurų, 2020-aisiais - 370 eurų, 2021 metais - 470 eurų NPD.

S. Jakeliūnas bei jį remiantys parlamentarai taip pat siūlo kitąmet nustatyti 300 NPD.

S. Jakeliūnas bei jį remiantys parlamentarai taip pat siūlo atsisakyti Vyriausybės teikiamų „Sodros“ įmokų lubų bei 25 proc. GPM tarifo, kuris būtų taikomas lubas viršijančioms pajamoms.

Vyriausybė siūlo, kad „Sodros“ įmokų lubos 2019 metais siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU.

Ž. Mauricas: tai žingsnis teigiama kryptimi

Vyriausybės siūlomi mokesčių sistemos pakeitimai yra žingsnis teisinga kryptimi, teigia „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas

„Efektyvumą mokesčių sistemos ta reforma turi nemažą potencialą pagerinti, ypač kad yra sujungtos „Sodros“ įmokos ir sumažintas „Sodros“ tarifas, nes Lietuvoje darbo apmokestinimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, – parlamente vykstančioje diskusijoje sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, siūlomais pakeitimais didinamas vertikalus teisingumas, nes palaipsniui didinant nepmokestinamųjų pajamų dydį mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai mokės mažesnius mokesčius.

„Didžiausias trūkumas, kiek aš matau, yra horizontalus teisingumas, kuris turėtų tapti vis didesniu prioritetu, gal net prioritetu numeris vienas. Didžiausią nepasitenkinimą Lietuvos gyventojams kelia tai, kad vienodas pajamas uždirbantys asmenys moka skirtingus mokesčius“, - tvirtino Ž. Mauricas.

Pasak jo, efektyvusis mokesčių tarifas Lietuvoje yra regresinis, o nominalus vienodas, todėl šiuo klausimu reikėtų padirbėti daugiau.

Visgi, anot „Luminor“ ekonomisto, Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus galima vertinti teigiamai.

„Aš manau, kad tai yra žingsnis link mokesčių sistemos efektyvumo ir vertikalaus teisingumo gerinimo. (...) Vertinčiau tai kaip mažą žingsnelį teisinga kryptimi, tik niekada nereikia pamesti horizonto kur mes einame, suvokti, kad mokesčių sistema jau nebėra tik priemonė surinkti į biudžetą lėšas“, - sakė Ž. Mauricas.

R. Lazutka: reikia didinti biudžeto pajamas

Vyriausybės siūloma mokesčių sistemos pertvarka nepadės mažinti skurdo ir pajamų nelygybės, o pensijų kaupimo pertvarką iš viso reikėtų atidėti ateičiai, teigia buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.

Diskusijoje Seime dėl Vyriausybės teikiamų pasiūlymų R. Lazutka pabėžė, kad šiuo metu reikia ne mažinti mokesčius, o didinti biudžeto pajamas.

Pasak R. Lazutkos, Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos yra priartėjusios prie Vakarų Europos lygio,  pagal šį rodiklį Lietuva lenkia beveik visas Rytų Europos šalis, bet šalyje yra didžiulė nelygybė ir skurdas.

„Taip yra ne dėl silpnos ekonomikos būklės, o dėl netinkamos mokesčių sistemos, kuri visų pirma nesuteikia reikiamų lėšų socialinei apsaugai ir antra, nemažina nelygybės. Ekonomikos augimas savaime skurdo ir nelygybės nesprendžia“, - sakė R. Lazutka.

Pasak jo, iš ekonomikos augimo gaunamų pajamų valstybei nepakanka reformoms finansuoti – mažinant skurdą ir nelygybę, reikia papildomų tiek valstybės, tiek „Sodros“ biudžeto pajamų.

„Reikalinga mokesčių reformos kryptis, kuri yra nusakyta Vyriausybės programoje ir priemonių plane. Deja, pateikta reforma yra priešinga savo esmine kryptimi. Reikia rinkti ne mažiau mokesčių, atsisakant dalies gyventojų pajamų mokesčio plečiant nepamokestinamųjų pajamų dydį ir mažinant „Sodros“ įmokas, bet kaip tik reikia rinkti daugiau ir rinkti iš pajėgiančių juos mokėti“, - pabrėžė R. Lazutka.

„Didelė pajamų nelygybė rodo, kad yra iš ko rinkti daugiau“, - pridūrė jis.

R. Lazutkos teigimu, ypač pavojinga yra Vyriausybės siūloma pensijų kaupimo reformos kryptis.

„Ją geriausia būtų atidėti, kai bus daugiau išmanančių ir besirūpinančių ne privačiu verslu, o valstybe“, - tvirtino R. Lazutka.

Pasak jo, kaip mokesčių reformos pagrindinis tikslas dažnai minimas darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, tiksliau – jos atpiginimas sumažinant mokesčius, tačiau statistika nerodo, kad Lietuvoje darbas yra labai smarkiai apmokestintas.

„Iš tikrųjų, mažos algos Lietuvoje yra apmokestinamos panašiai kaip Europos Sąjungos daugelyje šalių (...) Didesnės algos, sudarančios 167 proc. vidutinės algos, Lietuvoje apmokestinamos gerokai mažiau, negu daugelyje Europos Sąjungos šalių“, - aiškino R. Lazutka.

Pasak jo, dėl siūlomų permainų žmonėms liks daugiau pinigų, bet kartu valstybė taip pat surinks mažiau, gerokai mažiau nei galėtų finansuos žmonių socialinę apsaugą ir paslaugas, jeigu mokesčių surinktų daugiau.

„Tokia kryptis yra naudinga verslo organizacijoms, kurios siekia turėti kuo pigesnę darbo jėgą. Bet patys žmonės, kurie jeigu ir gaus keliasdešimt eurų daugiau, turės skurdžias socialines paslaugas ir menką socialinę apsaugą socialinių rizikų atvejais. Tų žmonių gerovė dėl to nepagerės ir mes nespręsime minėtų sunkių problemų - skurdo ir nelygybės“, - tvirtino R. Lazutka.

Jo teigimu, Vyriausybės siūloma pensijų reforma yra antivalstybinė ir antisociali, nes ketinama mažinti „Sodros“ įmokas, o bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą, neužtikrinant jo pajamų augimo, taip pat negarantuos efektyvaus jos finansavimo ir didinimo.

Anot R. Lazutkos, siūlomomis pensijų kaupimo permainomis siekiama tik didinti neveiksmingų privačių antros pakopos pensijų fondų finansavimą.

„Visa kita nesvarbu (...) Tai, kad pervedami pinigai ir valstybė neturi savo rankose jokių instrumentų vykdyti socialinę politiką per privačius pensijų fondus, o vykdyti socialinę politiką reiškia gyventojų pajamas perskirstyti, spręsti skurdo problemą, skurstančių žmonių pajamas didinti pasiturinčių sąskaita. Kada mes atiduodame dalį lėšų į privačius pensijų fondus, mes tiesiog patraukiame tas lėšas iš socialinės apsaugos“, - piktinosi R. Lazutka.