- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėjant finansavimui iš Europos Sąjungos biudžeto, Seime kyla diskusijos, kaip susigrąžinti iškeliavusius institucinių investuotojų pinigus bei gerinti vidinę ekonominę nuotaiką.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas įsitikinęs, kad situaciją ilgus metus pakeisti trukdė pasenęs požiūris į naujoves.
„Senas mąstymas dar, deja, labai smarkiai įsikūnijęs ir Seime, ir kituose politiniuose organuose, o viskas, kas yra nauja ir pažangu, kokios geros naujovės perimtinos iš kitų šalių, labai sudėtingai įgyvendinamos Lietuvoje“, – nuogąstavo K. Glaveckas.
K. Glaveckas teigė, kad didžioji dalis finansinių iniciatyvų ir instrumentų kūrimas anksčiau baigdavosi tuo, kad vis būdavo žadama, bet nieko nedaroma, o per tą laiką pinigai iš šalies iškeliauja ten, kur galima gauti didesnį pelną.
„Lietuviai, kurie emigravo, jau išmoko, kad jie čia arba investuoja į nekilnojamąjį turtą, arba bando investuoti į kažkokius popierius. Tačiau dabartinės rinkos yra labai nestabilios, ir toks laikotarpis yra sudėtingas. Lietuviai yra jautrūs ir gudrūs žmonės, vykdo grynųjų pinigų pervežimą iš Anglijos, Norvegijos į Lietuvą. Tokių pinigų per metus grįžta apie 2-3 mlrd. dolerių. Tik klausimas, kur jie dabar yra. Instituciniai investuotojai pas mus labai blogai investuoja. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas šiais metais pervedė į biudžetą tik 11 mln. eurų laisvo pelno likučio, nors iš viso gavo pelno dešimtis milijonų. Pervestas dydis yra kelis kartus mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje“, – sakė K. Glaveckas.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad kapitalo rinkos vystymas ir verslo finansavimo įvairovės didinimas šiuo metu yra vienas Vyriausybės prioritetų.
„Kuriame palankiausią jurisdikciją finansinių paslaugų teikėjams, užtikrinant vartotojų apsaugą, bet tuo pačiu sudarydami alternatyvas verslo finansavimui. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su Europos Komisija. Šiuo metu įgyvendiname projektus dėl instrumentų, kurie paskatintų smulkias ir vidutines įmones gauti finansavimą naudojantis reguliuojamos rinkos, vertybinių popierių biržos paslaugomis, kuriant padengtų obligacijų pakeitimo vertybiniais popieriais instrumentus“, – kalbėjo finansų ministras.
„Jeigu mes norime, kad verslo kapitalo įmonės plėstųsi į užsienio rinkas, uždirbtų papildomai pelno, prisidėtų prie strateginių projektų įgyvendinimo, jos neišvengiamai artės prie ribos, kai vien skolinto kapitalo neužteks“, – pažymėjo V. Šapoka.
Finansų ministro nuomone, svarbus pasitikėjimas tiek valstybe, tiek kapitalo rinkos svarba.
„Turime didinti visuomenės finansinį raštingumą. Skatinti tiek institucinius, tiek mažmeninius investuotojus dalyvauti svarbių projektų įgyvendinime. Taip pat sudaryti galimybes uždirbti papildomą grąžą. Kalbu apie 13 mlrd. eurų, kurie guli sąskaitose ir indėliuose, kur visi žinome, kokio lygio yra palūkanos arba jų išvis nėra“, – sakė V. Šapoka.
Pasak finansų ministro, turint Vyriausybės aiškiai išreikštą prioritetą, aktyvią vietos rinką, jos dalyvių, nepriklausomų tarptautinių vertintojų pateiktas išvadas, rekomendacijas, valstybė turi nepraleisti progos ir įgyvendinti tai, kad finansavimo Lietuvoje būtų daugiau, o kapitalas efektyviau panaudotas.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius mano, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kapitalo rinkų ir ekonomikos augimo bei atsparumo ekonominiams šokams.
„Gerai veikiančios kapitalo rinkos prisideda prie ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo, suteikia papildomą galimybę įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms, užtikrinti veiklos finansavimą įmonių vystymosi skirtingais etapais.
Savo ruožtu, Vyriausybėms ir stambioms įmonėms sukuria galimybę pritraukti reikiamą kapitalą strateginių projektų įgyvendinimui ir finansavimui. Neatsitiktinai ir Europos Komisija pasiūlė kapitalo rinkos sąjungos sukūrimo iniciatyvą bei pateikė konkretų veiksmų planą. Matome ir mūsų Vyriausybės, Lietuvos banko pastangas plėtoti kapitalo rinkas. Finansavimo mažėjimo iš ES biudžeto kontekste itin svarbus vaidmuo turi tekti instituciniams ir mažmeniniams investuotojams“, – teigė R. Sinkevičius.
„Studijos rodo, kad investuotojų ir mūsų žmonių pinigai kol kas per mažai dalyvauja realioje ekonomikoje. Būtina imtis priemonių, kad tiek instituciniai, tiek mažmeniniai investuotojai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant įvairius projektus ir užsidirbti iš jų“, – pridūrė R. Sinkevičius.
Pasak jo, visa tai galima padaryti kuriant naujus finansavimo instrumentus, didinant visuomenės finansinį raštingumą ir pasitikėjimą kapitalo rinkomis bei valstybe, taip pat stiprinant vietinių investuotojų bendruomenę užtikrinant kuo didesnį visuomenės narių įsitraukimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?7
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...