- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsitiktinio praeivio gatvėje paklausę, kuri profesija šiuo metu suteikia didžiausias karjeros galimybes, dažniausiai išgirsite tą patį – informacinės technologijos. Viešojoje erdvėje istorijų apie programuotojų trūkumą ir solidžias jų algas yra ne viena, tad darbu šiame sektoriuje susidomi ir vis daugiau specialistų iš kitų sričių. Ekspertai teigia, kad išmokti programuoti gali ir penkiametis, ir penkiasdešimtmetis, tačiau persikvalifikuoti nusprendusiems žmonėms svarbu atsikratyti nepagrįstų iliuzijų apie IT sritį. Pavyzdžiui, nustoti galvoti, kad visi uždirba kalnus pinigų, ar, kad šiam darbui nereikia socialinių įgūdžių.
Humanitarai kodą įveikia
Nors apie IT specialistus rašoma kone kasdien, tačiau reta kuri sritis apgaubta tiek įvairiausių mitų. Pavyzdžiui, esą šioje srityje geriausiai pritampa tik į tiksliuosius mokslus linkę žmonės, ar, kad baigti programavimo kursai iš karto atveria duris į sėkmingą karjerą.
„Žmones skirstyti į tiksliukus ir humanitarus, nemanau, kad teisinga. Esminis dalykas, kurio reikia užsiimant programavimu, tai turėti analitinį ir loginį mąstymą, labai sudėtingos matematikos programavime beveik nėra. Šitoje srityje būtinas vadinamasis algoritminis mąstymas.
Vieni perpranta tokio mąstymo principus ir išmoksta dėlioti algoritmų sekas, o kiti to niekaip ir nesupranta. Čia ir yra pagrindinis skirtumas, kodėl vieni žmonės tampa gerais programuotojais, o kiti – ne“, – įsitikinęs IT bendrovės „iBus Media“ vadovas Justinas Bėčius.
Esminis dalykas, kurio reikia užsiimant programavimu, tai turėti analitinį ir loginį mąstymą, labai sudėtingos matematikos programavime beveik nėra.
Anot pašnekovo, galvojant apie karjeros pasukimą link IT, daug svarbiau yra įsivertinti, ar turimos tinkamos asmens savybės, iš kurių bene svarbiausia yra noras tobulėti kiekvieną dieną. Persikvalifikavimo kursai suteikia tik specialybės pagrindus, todėl norint nestovėti vietoje reikia daug ir intensyviai programuoti bei tokiu būdu nuolat tobulėti.
„Reikalingas stebėjimas to, kas vyksta programavimo kalbose, kokios naujovės pasirodo rinkoje. Jei keletą metų tuo nesidomėsi, labai greitai tapsi nekonkurencingu rinkos dalyviu“, – perspėja J. Bėčius.
Jam antrina ir programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ plėtros ir pardavimų vadovas Jevgenijus Abdulajevas. Pasak jo, sėkmė programavime labiausiai priklauso nuo to, kiek žmogus deda pastangų ir kiek stipri yra jo motyvacija siekiant tikslo.
„Mūsų studentai ne kartą yra įrodę, kad net neturint polinkio, bet įdedant daug darbo, viską galima išmokti ir perprasti bei pasiekti aukštų rezultatų. Daugumoje atvejų sėkmę ar nesėkmę lemia įdėtos pastangos ir atkaklus darbas, tiesiog vieniems žmonėms tas rezultatas gali ateiti šiek tiek lengviau ir greičiau, kitiems sunkiau ir lėčiau“, – pasakoja J. Abdulajevas.
Galvoja, kad pabėgs nuo žmonių
„iBus Media“ vadovo teigimu, iš naujai iškeptais IT specialistais norinčių tapti žmonių dažnai galima išgirsti nepagrįstų lūkesčių dėl jų laukiančio atlyginimo. Nors šioje srityje iš tiesų yra nemažai itin gerus atlyginimus gaunančių specialistų, tačiau dauguma jų – ilgametę patirtį ir solidų profesinės patirties bagažą turintys profesionalai.
„Tikriausiai IT šiuo aspektu niekuo nesiskiria nuo kitos srities. Todėl žmonės, kurie planuoja persikvalifikuoti, neturėtų tikėtis, kad jų atlyginimai bus milžiniški nuo pirmos darbo dienos. Atlyginimas kyla tolygiai su kvalifikacija ir patirtimi“, – sakė J. Bėčius.
Dar vienas gajus yra programuotojų ir kitų IT specialistų perdėto poreikio mitas. „Vilnius Coding School“ atstovas pripažino, kad nors programuotojų poreikis iš tiesų didelis, tačiau įmonės atsirenka tik ypač motyvuotus ir labai gerus programavimo pagrindus turinčius pradedančiuosius. Žmogus, kuris tiesiog kažko pasimokė, bet neturi aiškaus tikslo, motyvacijos ir gerų programavimo pagrindų nebus tas kandidatas, kuriam įmonė pasiūlys darbą.
„Kai kurie darbo IT srityje perspektyvomis susidomėję kandidatai įsivaizduoja, jog programuotojo darbas nereikalauja komandinio darbo ir socialinių įgūdžių. Kartais į mus kreipiasi potencialūs studentai ir sako, kad nori programuoti, nes nenori bendrauti su žmonėmis, todėl tokio pobūdžio kandidatus visada perspėjame, jog ir šioje srityje pilnai išvengti žmogiško kontakto nepavyks“, – teigė J. Abdulajevas, pridūręs, jog kai kurie žmonės taipogi klaidingai galvoja esą programuotojai dirba tik pagal laisvą grafiką, o didelę laiko dalį tiesiog pražaidžia su „Xbox“ ar stalo futbolą.
Sugriovus šiuos mitus, laikas išsiaiškinti ir tai, ar tapti programuotoju niekada ne per vėlu? Nors mokymasis visą gyvenimą tampa vis labiau paplitusiu ir madingu reiškiniu, tačiau ar iš tiesų į šeštą dešimtmetį peržengusiam asmeniui išmokti šio amato seksis taip pat gerai, kaip ir ką tik baigusiam mokyklą?
„Mano nuomone, amžius nėra rodiklis niekam gyvenime, o programavime, kaip jau minėjau, svarbiausias yra analitinio ir loginio mąstymo turėjimas. Programuoti gali ir penkiametis, ir penkiasdešimtmetis, klausimas tik kaip jis tai darys?
Jeigu žmogus programuoti pradės būdamas 60 m., jam tiesiog reikės intensyviai tai daryti dar bent du-penkis metus tam, kad sukauptų tą žinių bagažą, kuris reikalingas geram programavimo lygiui pasiekti“, – paaiškino „iBus Media“ vadovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių10
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...