- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis intensyviau imamasi priemonių, siekiant sumažinti aplinkos taršą plastikiniais maišeliais.
Nors situacija mūsų šalyje gerėja, pastebimas plastikinių maišelių sunaudojimo mažėjimas, tačiau vyrauja tendencija, kad kaina dažnai tampa svarbesnė už ekologiją, todėl ekologiški plastikiniai maišeliai nėra paklausūs rinkoje. Norint sumažinti aplinkos taršą plastikiniais maišeliais, reikalingas nuolatinis valstybinių institucijų dėmesys esamai problemai ir visuomenės švietimas.
Siekdama sumažinti plastikinių maišelių sunaudojimą, LR Aplinkos ministerija yra parengusi pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pakuočių pardavėjams ar platintojams bus draudžiama produktų pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius, plonesnius nei 50 mikronų storio plastikinius maišelius. Išimtis taikoma labai lengviems plastikiniams maišeliams, plonesniems nei 15 mikronų, kurie naudojami kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams ir jų naudojimas būtinas higienos tikslais. Šios pataisos įtvirtina Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, kuriomis reikalaujama mažinti pirkinių maišelių, kurių sienelės yra 15-50 mikronų storio, naudojimą.
Analizuojant statistinius duomenis atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES keliamus tikslus Lietuva jau yra pasiekusi. “Šioje srityje esame vienu žingsniu priekyje”, - teigia UAB „Plasteda“, plastikinius maišelius ir pakuotes gaminančios įmonės, direktorius Edvinas Podskočimas. Jo teigimu, tai, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, visuomet buvo mokami plastikiniai prekybos centrų pirkinių maišeliai, priverčia žmones susimąstyti, kiek tokių maišelių reikia.
Plastikas yra viena iš svarbiausių, pigiausių ir plačiausiai naudojamų žaliavų šiuolaikiniame pasaulyje. Dėl savo universalumo jis naudojamas praktiškai visur, todėl su įvairiomis pakuotėmis ir maišeliais susiduriame kiekvieną dieną. Vertinant dabartinę situaciją klaidinga būtų galvoti, kad plastiko galima būtų atsisakyti iš viso. Siekiant pagerinti ekologinę situaciją turi keistis visuomenės požiūris į plastiko naudojimą ir aplinkos taršą plastiku. Vertindamas per 10 metų sukauptą patirtį E. Podskočimas teigia, kad požiūris į aplinkos tausojimą jau yra pasikeitęs, tačiau labai dažnai prieš ekologiją vis dar laimi kaina. Puikus tokios situacijos pavyzdys yra ekologiški plastikiniai maišeliai, kurie dėl naudojamų medžiagų ir gamybos technologijos kainuoja brangiau. Ne visų tipų maišeliai ir pakuotės gali būti gaminami ekologiški, tačiau gamintojas pastebi, kad vartotojai, esant pasirinkimo galimybei, renkasi kainą, o ne ekologiją.
Aplinkos tarša plastiku yra opi problema, tačiau plastikas į aplinką nepatenka savaime, viskas priklauso nuo žmonių požiūrio ir elgesio, todėl kaip pagrindinės priemonės taršai mažinti turėtų būti visuomenės švietimas ir valstybės reguliavimas. Geriausias to pavyzdys yra tai kaip situacija šalyje kardinaliai pasikeitė įvedus užstato už stiklinę ir plastikinę tarą sistemą - sumažėjo aplinkos tarša, taros surenkama daug daugiau nei buvo prognozuota. Tai rodo, kad priemonė yra efektyvi. Todėl valstybės reguliavimas ir valstybės institucijų dėmesys egzistuojančiai problemai gali lemti labai stiprius pokyčius.
Didžiausias dėmesys, sprendžiant taršos plastiku problemą turėtų būti skiriamas visuomenės švietimui, pradedant darželiais ir mokyklomis. “Būtina suprasti, kad nei plastiko, nei kitų atliekų negalima mesti bet kur. Dauguma atliekų, įskaitant ir plastiką gali būti ir yra perdirbamos. Jau šiandien turime galvoti, kaip gyvens ateities kartos”, - sakė UAB „Plasteda“ direktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...