- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant efektyviau kovoti su Lietuvoje sparčiai plintančiu afrikiniu kiaulių maru ir valdyti šernų populiaciją, Aplinkos ministerija raginama mažinti įkainius valstybiniuose komercinės medžioklės plotuose.
Ministerija atkerta, kad šie plotai beveik tušti, maras šernus jau išguldė – nėra ką medžioti ir to mokesčio beveik niekas nemoka.
„Žemės ūkio ministerija siūlo finansines priemones, kaip paskatinti kiaulių augintojus jų atsisakyti, o Aplinkos ministerija nesugeba atsisakyti mokesčio, kuris padėtų valdyti priežastį – marą, kurį perneša šernai“, – piktinosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius ramina, kad komercinės medžioklės plotai beveik tušti. Pasak jo, panaikinus mokesčius, nebebus iš ko atlyginti ūkininkams už šernų išknistus laukus, urėdija neturės lėšų šių plotų infrastruktūrai.
A. Klimavičiaus teigimu, dėl šernų pernešamo kiaulių maro buvo atšaukti visi mokesčiai, medžiojant šernus medžiotojų klubų ir būrelių plotuose. Kitos medžioklės taisyklės galioja tik komerciniuose plotuose, kur susimokėjus medžioti gali bet kas. Šie plotai užima apie 5 proc. visų medžioklės teritorijų.
„Tas mokestis jau sumažintas tris kartus (nuo maro epidemijos pradžios – BNS). Yra draudžiama šernus maitinti“, – BNS tvirtino A. Klimavičiaus
Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyrius specialistas Aleksas Žebrauskas BNS informavo, kad už pagautą šerną iki 30 kg mokamas 32 eurų mokestis, už sunkesnį – apie 79 eurų.
Aplinkos ministerija nesugeba atsisakyti mokesčio, kuris padėtų valdyti priežastį – marą, kurį perneša šernai.
Dar 460 eurų tenka sumokėti už iltis. Tačiau A. Žebrauskas sako, kad šio mokesčio dabar niekas nemoka, nes nebėra tokių ilčių turinčių šernų: „Pasitaiko pavieniai atvejai“.
Už sumedžioto šerno mėsą irgi susimokama atskirai.
Dar po 25 eurus medžiotojai turi sumokėti už rytinės arba vakarinės medžioklės organizavimą.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Mažeika įsitikinęs, kad vietoje finansinio skatinimo medžioti šernus šiuos pinigus reikėtų atiduoti ūkininkams, kurie atsisakys kiaulių.
Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje yra 25 komercinės medžioklės plotai, apimantys 151,3 tūkst. ha laukų ir miškų. Didžiausias – 25,4 tūkst. ha – plotas yra Panevėžio apylinkėse, po 10–13 tūkst. ha – Ukmergės, Marijampolės ir Joniškio rajonuose.
A. Klimavičiaus teigimu Panevėžio komercinės medžioklės plotuose šernų beveik nėra – maras juos jau išguldė.
„Ukmergėje šernų medžioklės už mokestį niekas nebesiūlo“, – teigė jis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, kad 2016 metais Lietuvoje iš viso buvo sumedžioti 35 354 šernai, dar 659 rasti nugaišę, 2017 metais – atitinkamai 33 971 ir 2 523, o šiemet – 15 620 ir 2597. Kiek šernų sumedžiota komerciniuose plotuose bei medžiotojų būrelių teritorijose nei Aplinkos ministerija, nei Valstybinių miškų urėdija pasakyti negalėjo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) svarsto nuo kitų metų nebemokėti 100 eurų dydžio išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles – šios išmokos medžiotojų nesuviliojo – šernų sumedžiota tik 10–15 proc. daugiau.
Šiais metais už sumedžiotas vyresnes nei dviejų metų šernų pateles medžiotojams išmokėta 62,5 tūkst. eurų, o pernai – 290 tūkst. eurų ir užpernai – 401,5 tūkst. eurų, tačiau tada buvo ir didesnės išmokos.
Žemės ūkio ministerija nuo rugsėjo pasiūlys kiekvienam nuo 1 iki 100 kiaulių auginančiam ūkininkui, esančiam maro zonoje, sumokėti po 100 eurų už vienos kiaulės atsisakymą ir papildomai 1,5 tūkst. eurų kitų gyvūnų įsigijimui. Šiuo pasiūlymu nepasinaudoję ūkininkai galės gauti 1,5 tūkst. eurų biosaugos priemonėms savo fermose.
Iš viso tam numatoma skirti 3 mln. eurų. Finansine paskata 14-oje maru užsikrėtusių Lietuvos rajonų galės pasinaudoti maždaug 6 tūkst. ūkininkų, kurie turi 18 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...