Pramonės augimo iššūkis: kaip tvarkysimės su atliekomis?

Auganti pramonė – vienas iš optimistinių rodiklių šalies ekonomikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pramonės sektorius sukūrė 23,6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV). 2014 m., lyginant su 2013 m., pramonės BPV išaugo 2,3 proc. Tarp sparčiausiai augusių pramonės įmonių – baldais, chemijos produktais ir maisto gaminiais prekiaujančios įmonės.

Kita vertus, augantis vartojimas kelia naujus iššūkius. Vienas iš jų – didėjantys atliekų kiekiai. Kaip šalies pramonės įmonėms pavyksta tvarkytis su kita gamybos puse – sparčiai gausėjančiomis atliekomis?

Nuotekų vamzdžiai į upes – praeitis?

Penkis dešimtmečius Lietuvoje pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimu ir tvarkymu besirūpinanti bendrovė „Žalvaris“ skaičiuoja, kad jau per pirmąjį šių metų pusmetį iš pramonės įmonių surinkta apie 2364 tūkst. kg atliekų – apie 55 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendrovės komercijos direktoriaus Linvydo Pilkausko teigimu, iki Vakarų Europos valstybių Lietuvai dar reikia gerokai pasitempti. „Vis dar pasitaiko ekstremalių situacijų, pavojingų ne tik aplinkai, bet ir žmonių gyvybei, kurias „Žalvariui“ tenka likviduoti. Pasitaiko, kad siekdamos sutaupyti atliekų tvarkymo sąskaita mažiau atsakingos įmonės slepia atliekas ir netinkamai jomis atsikrato. Trūksta suvokimo, kad didelė dalis atliekų turėtų būti vertinamos kaip žaliava, kurią galima pakartotinai naudoti gamybai ne vieną kartą“, – teigia L. Pilkauskas.

Kita vertus, kasmet vis didesni priduodamų atliekų kiekiai nuteikia optimistiškai ir rodo augantį visuomenės sąmoningumą. „Jei dar prieš 10 metų reikėdavo skirti ypač daug dėmesio ir pastangų švietimui, ugdymui ir bandymams įtikinti, kad tvarkytis – būtina, dabar jau skiname darbo vaisius. Vis daugiau įmonių linkusios domėtis atliekų tvarkymo klausimais, investuoti į tinkamą atliekų sutvarkymą ne tik įpareigotos šalies įstatymų, bet ir savo iniciatyva“, – teigia L. Pilkauskas.

Pasak pašnekovo, geriausiai šiuos pokyčius atspindi aplinka. Vis mažiau tenka pastebėti įmonių, kurių kiemus „puošia“ atliekų kalnai. Praeitis – ir nuotekų vamzdžiai, vedantys tiesiai į upę. 

Gimsta inovatyvūs ir ekonomiškai naudingi sprendimai

L. Pilkauskas pastebi, kad su dideliais atliekų kiekiais susiduriančios šalies pramonės įmonės kartais ir pačios ieško sprendimų, ne tik kaip atliekas tvarkyti tinkamai, bet ir kaip jas panaudoti. Neretai iš to gimsta inovatyvūs ir ekonomiškai naudingi sprendimai.

Kaip pavyzdį pašnekovas mini seniausią Lietuvos baldų pramonės įmonę „Freda“. Pernai surengtuose Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose ji išrinkta „Žaliausia įmone“. Šį apdovanojimą įmonei pelnė pačių sumanyta ir sukonstruota atliekų filtravimo sistema.

„Reaguodami į nuolat augančius atliekų kiekius, ėmėme ieškoti sprendimo, kaip savo jėgomis perdirbti dalį atliekų ir panaudoti jas kaip antrines žaliavas. Taip kilo idėja pasigaminti filtravimo sistemą. Ją sukūrė įmonėje dirbantys technologai ir inžinieriai“, – pasakojo „Fredos“ aplinkosaugos inžinierė Karolina Miknevičiūtė.

Bendrovė jaučiasi atsakinga už aplinką. Tai patvirtina ir jos investicijos į aplinkosaugą. K. Miknevičiūtė skaičiuoja, kad kiekvienam darbuotojui jų įmonėje tenka per 300 eurų investicijų, susijusių su aplinkosauga. Darbuotojų skaičius sparčiai augančioje įmonėje jau artėja prie 600.

Pasak L. Pilkausko, įmonių išprusimas ir didesnis dėmesys aplinkosaugai verčia pasitempti ir atliekų tvarkytojus: „Įmonės darosi vis reiklesnės – aktyviau domisi, ar jų atliekos surenkamos ir sutvarkomos tinkamai, ar laikomasi visų įsipareigojimų. Ir tai džiugina“.

Tvarkytis reikia specialios įrangos

Anot „Žalvario“ atstovo, pramonės įmonėms galioja bendros atliekų tvarkymo taisyklės, kuriose įtvirtinti atliekų ženklinimo, jų laikymo ir tvarkymo nurodymai. Šios taisyklės galioja visoms Europos Sąjungos narėms. Tiesa, pramonės įmonių veiklos specifika labai skiriasi, todėl susidarančių atliekų tvarkymas dažnai reguliuojamas vidaus taisyklėmis ar remiantis medžiagų saugos duomenų lapais.

Tačiau be visų kitų reikalavimų pavojingos atliekos gali būti laikomos ne ilgiau kaip 6 mėn. nuo jų susidarymo pradžios.

Siekiant paskatinti pramonės ir paslaugų įmones efektyviai naudoti žaliavas, gautas iš atliekų, ir energiją, didinti pažangių technologijų naudojimą, Vyriausybės programoje numatytos investicijos 2014–2020 metams. Galima tikėtis, didesnį dėmesį atliekų tvarkymui ir jų perdirbimui ateityje skatins skirti ir tiek pramonės, tiek verslo įmonių plėtra į užsienio valstybes, taip pat užsienio investuotojų pritraukimas.