- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trijų Baltijos šalių premjerai prašo Europos Komisijos ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.
Trys premjerai penktadienį laišku kreipėsi į EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį) bei Lenkijos premjerę Ewą Kopacz (Evą Kopač).
„Tikimės, kad Lenkijos ministrė pirmininkė atkreips dėmesį į reikšmingo visoms 4 šalims projekto finansavimą“, - pranešime spaudai sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot jo, dėl laiško su Latvijos ir Estijos premjerais susitarta balandžio 10 dieną Vilniuje, Baltijos valstybių Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikime. Anot premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, sprendimą dėl GIPL finansavimo tikimasi rasti iki gegužės 17 dienos.
534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui EK pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.
Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai rugpjūtį paskelbė, kokiomis dalimis Baltijos šalys ir Lenkija turi finansuoti dujotiekį: Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija - 29,4 mln. eurų, o Estija - 1,5 mln. eurų.
Neoficialiomis BNS žiniomis, Lenkija reikalauja didesnės kompensacijos.
Dujotiekio projekto kaštus jau patvirtino ACER - kiekviena projekto dalyvė turi priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl jo finansavimo.
Bendrovė „Amber Grid“ jau paskelbė dujotiekio projektavimo konkursą - jos trasos Lietuvoje ilgis - apie 170 kilometrų, jį numatoma nutiesti iki 2019 metų pabaigos.
558 mln. eurų preliminarios vertės dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Lietuvos įmonė į projektą investuos 136 mln. eurų, iš jų 80,3 mln. eurų tikimasi gauti iš ES fondų.
Baltijos premjerų laiške taip pat teigiama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos sistema tebėra vienas svarbiausių prioritetų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...