- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant karo Ukrainoje, Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų, Lietuva su visomis trimis šalimis nenutraukė nei žemės ūkio ir maisto produktų eksporto, nei importo. Eksporto vertė nuo metų pradžios, palyginti su 2021 m. tuo metu, padidėjo beveik 20 proc., o importuota beveik 26 proc. daugiau.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo.
2022 m. sausio–gegužės mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 2 658,6 mln. eurų eurų (18,1 proc. daugiau nei pernai tuo metu), importuota – už 2 198,7 mln. eurų (25,7 proc. daugiau nei pernai).
Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Ukrainos sumažėjo kelis kartus; kovo ir balandžio mėnesiais buvo po 5 mln. eurų, tačiau gegužės mėnesį importo vertė padvigubėjo iki 11,3 mln. eurų. Eksportas į Ukrainą gegužę buvo 27,6 proc. didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau išliko nedidelis – 4,5 mln. eurų. Gegužę daugiausia importuota gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus, o gegužę eksportuota mėsos ir žuvų gaminių.
41,8 proc. – tiek Lietuvos eksporto į Rusiją vertės balandžio mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai.
Žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė iš Baltarusijos 2022 m. gegužę buvo didžiausia nuo 2021 m. pradžios ir šį šuolį lėmė gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus importas, kuris sudarė 56,6 proc. viso mėnesinio importo vertės.
Tarp iš Rusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų 2022 m. gegužę dominavo gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejus, kurie sudarė 31,1 proc. viso importo vertės, ir žuvų produktai – 27,9 proc. mėnesio importo vertės. Beje, į Rusiją 2022 m. balandį daugiausia eksportuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų – 41,8 proc. eksporto vertės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...