- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Baltarusija imtųsi idėjos pertvarkyti Astravo atominę elektrinę (AE) į dujinę jėgainę, Lietuva galėtų būti Baltarusijos advokatė ir partnerė Minskui ieškant tam reikalingų investicijų, sako ministras pirmininkas, kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis.
Premjeras apie tai kalbėjo savo, kaip kandidato, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo programos pristatyme Rytų Europos studijų centre.
„Nesinorėtų man šiandien kalbėti apie tai, kad sustabdyti šitą monstrą (Astravo AE. - ELTA) buvo galima tada, kai jis tik gimė, arba dar prieš gimimą, nedarant komunikatų, sprendimų, tikintis, kad jis niekada nebus pastatytas. (...) Nuoširdžiai sakau, tai (nusiųsti Baltarusijai siūlymą pertvarkyti Astravo AE į dujinę. - ELTA) nėra vien mano idėja, be specialistų tikrai to nebūčiau padaręs. Bet aš noriu užtikrinti, kad jeigu įvyktų taip, jog tas branduolinis objektas pradės funkcionuoti, ir jeigu ten įvyktų branduolinis incidentas, - noriu ramiai žiūrėti į savo vaikų ir kitų Lietuvos piliečių akis, kad padariau viską, jog to išvengtume. Taip, šiandien tai yra paskutinis šiaudas. (...) Tikrai nenorėjau to daryti iki rinkiminės kampanijos pabaigos, tačiau laikas spaudžia, ir teko tai padaryti“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Ministro pirmininko teigimu, Baltarusijai pateiktas pasiūlymas racionalus, nors keičiant AE iš elektrinės į dujinę išeitų panaudoti ne visą jau sukurtą infrastruktūrą.
„Reikėtų ieškoti investicijų. Bet Lietuva vėlgi gali galbūt būti šioje vietoje Baltarusijos advokatas ir partneris, jeigu toks signalas iš Minsko ateitų, kad mes ieškome ir finansavimo būdų ir šaltinių. Taip, mes galime šiandien Baltarusijai pasiūlyti nepriklausomą dujų tiekimą per Klaipėdos terminalą ir (tuo pačiu. - ELTA) spręsti ir savo klausimą, kadangi pusė terminalo pajėgumų neišnaudojama. Jeigu Baltarusija deklaruoja, kad reikia diversifikuoti energetinių šaltinių tiekimą į tą valstybę, kad nebūtų priklausoma nuo Rusijos šaltinių, tai mes siūlome alternatyvų tiekimą“, - sakė S. Skvernelis.
Premjeras sakė, kad sėkmingų tokios konvergencijos pavyzdžių pasaulyje būta.
Pasak S. Skvernelio, iš Baltarusijos oficialaus atsakymo dar nėra.
„Bet jeigu bus motyvuotas atsakymas - nes be pasiūlymo dar yra ir pakvietimas mūsų energetikos ministrams susitikti, jeigu būtų bent jau kažkoks teigiamas pasvarstymas, - galima tuo keliu toliau eiti ir stabdyti procesą, kol dar nėra įtrauktas branduolinis kuras. Po to iš esmės kelio atgal nebus“, - kalbėjo premjeras.
ELTA primena, kad Baltarusija kartu su rusų inžinieriais stato AE netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, antrasis - 2020-aisiais.
Vasario pradžioje Ženevoje patvirtintos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) išvados dėl Astravo AE. Konvencijos šalys patvirtino, kad Baltarusija, statydama Astravo AE, netinkamai parengė poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją, netinkamai įvertino aikštelių alternatyvas, netinkamai konsultavosi su poveikį patirsiančiomis šalimis ir netinkamai priėmė galutinį sprendimą dėl elektrinės statymo, nepagrįsdama aikštelės pasirinkimo.
Premjeras kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoje Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.
Šio pasiūlymo prasmės Baltarusijos energetikos ministerija esą nemato.
„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, - tut.by citavo Baltarusijos energetikos ministerijos Branduolinės energetikos departamento direktorių Vasilijų Poliuchovičių.
Tuo metu premjero kreipimasis į Baltarusiją sulaukė kritikos Lietuvoje tiek dėl abejotino paties siūlymo techninio pagrįstumo, tiek dėl to, kad jis nebuvo suderintas su Vyriausybe ir Prezidentūra.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad S. Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai buvo nesuprantamas, nes nenumatyta, kokios būtų pasekmės, jeigu Baltarusija sutiktų su tokiu pasiūlymu.
„Buvo išmesta teorinė idėja. Pritrūko paaiškinimo, ką siūlome toliau. Ar mes tada turėsime kažkokius rimtus energetinius santykius? Tarkime, Baltarusija priima mūsų pasiūlymą, ką darome toliau? Perkame iš jų elektrą? Kaip toliau strateguojame su jais bendradarbiavimą? Reiškia, kad mes su jais artėjame? Užsienio politikoje darome didžiulius pokyčius? Apie tokius dalykus reikia gerai pagalvoti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo poizicija“ R. Dargis.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.
„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, - sekmadienį žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ketvirtadienį Seimo posėdyje atsakinėdamas į opozicijai kilusius klausimus, teigė nevertinantis premjero veiksmų ir tvirtino, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės nesikeičia. L. Linkevičius apskritai ragino nedramatizuoti situacijos dėl S. Skvernelio kreipimosi į Minską.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...