- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad verslas neprieštarautų net ir didesnei nei 400 eurų minimaliai algai (MMA), kaip siūlo Vyriausybė.
Tačiau Vyriausybės vadovas remiasi tik dalies įmonių apklausa, sako darbdavių atstovas. Anot Dano Arlausko, smulkioms ir vidutinėms įmonėms toks sprendimas būtų skausmingas.
„Aš bendrauju su verslininkais ir vakar buvau susitikęs su asociacijomis, tai jie kalba, kad galbūt per mažai. Kalbant apie verslą, kuris kuria didelę pridėtinę vertę ir sąžiningai moka mokesčius bei atlyginimus, tai nematau jokių problemų. Iš jų pusės siūloma, kad (MMA - BNS) galėtų būti net didesnė“, - žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Trišalės tarybos narys, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas spėjo, kad premjeras tikriausiai rėmėsi labai nedidelės dalies Lietuvos bendrovių apklausos duomenimis, kurie jam buvo pristatyti trečiadienį.
Tai padėtų žmonėms šiek tiek geriau gyventi.
„Ten (susitikime su premjeru - BNS) pramonininkai, Pramonės ir amatų rūmai teigė, kad dalies jų narių apklausa parodė, jog jie nemato problemos dėl 400 eurų, bet buvo aiškiai akcentuota - jų dalies įmonių apklausa“, - aiškino D. Arlauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktos narių apklausos duomenimis, 64 proc. jų pritaria MMA didinimui, iš jų 74 proc. teigia mokantys konkurencingus atlyginimus, todėl MMA didėjimas neturės reikšmingos įtakos jų verslui. Kitos įmonės tvirtino, jog yra įdarbinusios nekvalifikuotų žmonių, tačiau didesnė minimali alga nedidintų jų finansinės naštos.
Jo nuomone, dėl MMA didinimo nesiskundžia daugiau nei minimalią algą mokančios bendrovės, tačiau mažesnius atlyginimus mokančioms įmonėms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui regionuose MMA didinimas gali būti skausmingas.
„Mes turime tokių verslo segmentų, pavyzdžiui, lengvoji pramonė, kur dirba po 1 tūkst. darbuotojų. Jie gauna užsakymus iš didelių gamintojų. Tokioms įmonėms pakėlus (MMA - BNS), netenkami užsakymai, tada jie turi atleisti darbuotojus. Daliai įmonių dėl MMA nei šilta, nei šalta, nes ir taip mokami didesni atlyginimai negu 400 eurų“, - kalbėjo D. Arlauskas.
Anot jo, Vyriausybė laikosi pozicijos, kad MMA neturėtų viršyti 50 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, tačiau kai kuriuose regionuose 400 eurų gerokai viršytų jų vidutinio atlyginimo rodiklį.
S.Skvernelio teigimu, Vyriausybė toliau laikosi nuomonės, jog MMA nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų iki 400 eurų.
„Tai padėtų žmonėms šiek tiek geriau gyventi“, - sakė premjeras.
MMA didinimo klausimas bus svarstomas ketvirtadienį Trišalės tarybos posėdyje. Profsąjungos ir darbdaviai kol kas nesutaria dėl MMA didinimo.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė anksčiau BNS teigė, kad 400 eurų yra per mažai, be to, profsąjungos taip pat nori matyti planą, kad MMA 2020 metais galėtų pasiekti 500 eurų.
Pernai liepą MMA padidėjo 30 eurų iki 380 eurų. Nuo liepos galiojantis naujas Darbo kodeksas sako, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...