- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, anksčiau trečiadienį kalbėjusi apie numatomą visos prekybos atlaisvinimą, galbūt rėmėsi praėjusio penktadienio duomenimis.
„Ministrė galbūt rėmėsi ta diskusija, kurią turėjome penktadienį, per tą diskusiją buvo labai aiškiai ir mano pačios pasakyta ir vėliau Vyriausybės išplatinta, kad mes tikimės situacijos bent jau stabilios, kad šituos sprendimus pavyktų svarstyti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, nuoseklaus įvairių veiklų atnaujinimo planas buvo parengtas tikintis stabilaus situacijos gerėjimo, tačiau jai blogėjant, lengvų ir universalių sprendimų tikėtis neverta.
A. Armonaitė trečiadienį ryte LRT radijui teigė, kad Vyriausybė svarstys visos prekybos atlaisvinimą. Ji taip pat sakė, kad panaikinus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus nebūtų prasminga vienose jų atidaryti parduotuves, o kitose ne.
„Baigiant galioti judėjimo ribojimams tarp savivaldybių, tai reiškia, kad visoje Lietuvoje gali atsitikti taip, kad bus panaši situacija. Tikiuosi, kad mums pavyks universaliai priimti sprendimą dėl prekybos, kad galima būtų veikti visoje Lietuvoje, nes savivaldybių testavimo, vakcinavimo pastangos yra labai skirtingos. Jeigu savivaldybėje, kuri mažiau testuoja, situacija gali atrodyti geresnė, nebūtinai ji iš tikrųjų yra geresnė. Todėl reikėtų nacionalinio sprendimo“, – sakė A. Armonaitė.
Prezidentūros atstovai siūlė diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.
Šiuo metu gali veikti tik dalis parduotuvių – kovo pradžioje leista dirbti visoms parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko, tačiau toliau draudžiama parduotuvių, esančių dideliuose prekybos centruose ir neturinčių įėjimo iš lauko, veikla. Kai kurios jų vis dėlto įsirengė įėjimus iš lauko ir veikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...