- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Vadovų Taryboje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Briuselyje protestuojančiais Lietuvos žemdirbiais.
Daugiau kaip penkiasdešimt Lietuvos žemdirbių kartu su ūkininkais iš Latvijos, Lenkijos ir Čekijos protestuoja dėl naujojo septynmečio Europos biudžeto projekte siūlomų per mažų tiesioginių išmokų.
Šalies vadovės teigimu, pirminis Komisijos pasiūlymas nėra priimtinas Lietuvai. ES nevykdo savo dar 2013 m. prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos iki 2020 m. pasiektų 196 eurus už hektarą.
Pasak Prezidentės, Lietuva palaiko savo žemdirbius ir derybose deda visas pastangas, kad išmokos šalies ūkininkams pasiektų europinį vidurkį.
Prezidentė D. Grybauskaitė žemdirbių protestą vertina kaip teisingos nuomonės išsakymą, nes pirmasis ES biudžeto pasiūlymas, kurį gavo visos šalys, nustebino ne tik Lietuvą, bet ir mūsų regioną.
„Tai yra visiškai nepriimtina, manome, kad po beveik 15 metų narystės privalome artėti arba gauti europinį vidurkį. Aišku, turime suprasti, kad komplikacijų dar gali būti. Jeigu Jungtinė Karalystė išeitų (iš ES. - ELTA) be susitarimo, tai reiškia, kad apie 15 mlrd. eurų nuo bendro biudžeto prarasime kasmet. Gali sumažėti finansavimas visoms sritims, ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondas ir kitoms sritims, bet tai būtų objektyvi situacija, kuri paliestų visas šalis.
Bet tai, kad Baltijos šalys iki šiol gauna apie 70-75 proc. vidurkio, tikrai nepriimtina po tiek metų narystės, juolab mums buvo pažadėtas lygis ir sutarta praeitoje perspektyvoje truputį didesnis“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, nors Europos Taryboje kol kas nevyksta derybos apie žemės ūkį, žemdirbių siunčiama žinia pasieks adresatą.
„Bet kokiu atveju išsakyta pozicija svarbi. O derybos neaišku kada prasidės, nes iš finansinės perspektyvos labai reikėtų jas pradėti, kad spėtume paruošti nuo 2021 m. visus projektus, bet situaciją labai apsunkina „Brexit“ derybos. Mes, šalys narės, vengiame sujungti šiuos du procesus, kad vienas kito nepadarytų įkaitais, tad kol neišsispręs Brexit'as, labai sudėtinga tikėtis, kad gali prasidėti ar apskritai sėkmingai baigtis finansinės derybos“, - sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.
ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.
Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.
„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.
„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.
Pasak jo, dabar pats laikas protestuoti, nes gruodį jau numatoma pristatyti ES biudžetą. Į protesto akciją kviečiama ir prezidentė D. Grybauskaitė.
„Yra pats laikas, nes mes kaip ir vėluojame su streikais, protesto akcija, nes jau biudžetas vystomas, sąlygos keliamos, o gruodį planuojama jį pristatyti“, - akcentavo ŽŪR pirmininkas.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, džiaugiasi lietuvių iniciatyva ir „jungiasi iš paskos“, - sakė A. Svitojus.
Paklaustas, kiek žmonių dalyvaus proteste, jis sakė, kad Briuselio policijos buvo paprašyta gauti leidimą 200 protestuotojų, nes „tai nėra streikas ar kelių blokavimas“. Vis dėlto proteste dalyvaus 56 atskirų ŽŪR organizacijų deleguoti atstovai į Briuselį.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. - 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...