- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaraisiais metais šalies gyventojai gruodžio mėnesį pasirašo vidutiniškai 18 proc. daugiau kreditavimo sutarčių nei įprastai, rodo finansų bendrovės „Mokilizingas“ ir duomenų analizės kompanijos „Scorify“ atlikta Lietuvos kredito bendrovių duomenų analizė. O teigiami šalies ekonominiai rodikliai šiemet žada pelningą šventinį sezoną prekybininkams.
Kalėdoms kiekvienas ruošiasi skirtingai – vieni šventėms taupo iš anksto atsidėdami tam tikrą pinigų sumą kelis mėnesius iš eilės, kiti šventiniams pirkiniams linkę pasiskolinti, o likusieji geba išsisukti su tuo, kiek turi, panaudodami santaupas arba pasiimdami atlyginimo avansą.
Tačiau naujų paskolų kiekis, smarkiai išaugantis lapkričio ir gruodžio mėnesiais rodo, kad skolinimasis prieš žiemos šventes išlieka aktuali tendencija kiekvienais metais.
Gruodį – skolinimosi pikas
Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanijos „Scorify“ duomenimis, 2014-2017 metais sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodžio mėnesiais išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) pakildavo 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) – 12 proc. Bendras visų paskolos sutarčių pokytis gruodžio mėn. siekia 24 proc.
2017 m. gruodžio mėnesį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė 39 269. Didžiąją dalį visų gruodžio mėn. sutarčių sudarė didesnieji vartojimo kreditai (22 703 sutartys) ir lizingo paskolų sutartys (11 041).
„Skaičiuojant bendrą naujų paskolų skaičių, matome, kad gruodžio mėnesį sudaroma vidutiniškai 18 proc. daugiau naujų kreditavimo sutarčių. Akivaizdu, kad jau ne vienerius metus kalėdiniu laikotarpiu šalyje turime skolinimosi piką“, – teigė Vaidotas Rimeikis, „Mokilizingas“ komercijos direktorius.
Vartojimo paskolų suma didėja kasmet
„Mokilizingas“analitikai taip pat pastebi, kad augant šalies pragyvenimo lygiui pastaraisiais metais daugiau nei dvigubai padidėjo vidutinė vartojimo paskolų suma, tuo tarpu vidutinė lizingo suma išliko panaši.
„Įdomu tai, kad per pastaruosius penkerius metus vartojimo paskolos vidutinė suma gerokai padidėjo – nuo 724,6 eurų 2013-aisiais metais iki 1688,2 eurų šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė – nuo 582,67 eurų 2013-aisiais iki 589,32 eurų 2018-aisiais“, – teigė V. Rimeikis.
Tendencijos šiemet išliks panašios
Vertindamas pastarųjų metų skolinimosi tendencijas ir teigiamus šalies ekonominius rodiklius, komercijos direktorius optimistiškai žvelgia į šių metų šventinio laikotarpio perspektyvas prekybininkams.
„Tikėtina, kad šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios, turint omenyje, kad šalies BVP vienam gyventojui išaugo 275 eurais, lyginant 2018-ųjų ir 2017-ųjų metų trečiojo ketvirčio rodiklius. Šį šventinį sezoną tai turėtų teigiamai atsiliepti ir prekybininkų pajamoms“, – teigė V. Rimeikis.
„Scorify” duomenimis, kalėdiniu laikotarpiu pilnai apmokėtų kreditavimo sutarčių skaičius taip pat turi tendenciją augti, išskyrus 2017 m. nuo 14 689 iki 17 061 išmokėtų skolų atitinkamai 2014-aisiais ir 2016-aisiais metais.
Pasak V. Rimeikio, tai liudija, kad šalies gyventojai skolinasi vis drąsiau, tačiau panašu, jog kartu auga ir jų finansinis raštingumas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...