- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialistų trūkumą regionuose užkamšyti siūloma universitetų absolventais, kurie privalėtų atidirbti už valstybės lėšomis gautą išsilavinimą. Būsimuosius gydytojus tokia perspektyva gąsdina. Ar esant dabartinei sistemai valstybė pajėgs padoriai užmokėti rajone dirbančiam specialistui?
Sutartis siūlė sudaryti iškart
Investuodama į jaunus protus valstybė turi atgauti ir grąžą. Taip mano Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, kurie Vyriausybei pasiūlė, kad valstybės lėšomis išsilavinimą įgiję asmenys galėtų būti siunčiami atidirbti į regionus, pavyzdžiui, trejiems metams. Būtų palikta ir išlyga: grąžink už studijas sumokėtus pinigus, o tada rinkis darbą pats.
Reaguodama į siūlymą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petraitienė sutiko, kad tokia diskusija turi pagrindo, ypač jei kalbama apie siekį užtikrinti nemokamas bakalauro studijas. Aišku, būtinai reikia atsižvelgti į profesijos specifiškumą. Idėjos neatmetė ir premjeras Saulius Skvernelis bei vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Jeigu tu studijuoji už visų mokesčių mokėtojų lėšas, mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kad ir Rokiškyje, ir Nemunėlio Radviliškyje, ir Vištytyje kartais reikia daktarų.
Tokiai prievolei pritarė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Kontraktų medicinos studentams idėją anksčiau kėlęs eurokomisaras yra įsitikinęs, kad jie iškart turėtų būti pateikti naujiems studentams.
„Jeigu tu studijuoji už visų mokesčių mokėtojų lėšas, mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kad ir Rokiškyje, ir Nemunėlio Radviliškyje, ir Vištytyje kartais reikia daktarų“, – viešėdamas Vilniuje žurnalistams sakė politikas.
Į rajoną siųstų rezidentus
Studentai gi vieningai prabilo apie diskriminaciją ir taip ribojamą jų teisę pasirinkti. Jauni žmonės nesupranta, ko valstybė tokiais siūlymais siekia, ir sako, jog kaip tik būsią paskatinti rinktis studijas svetur.
Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad prievarta mažai ką galima pasiekti. Pasak jos, yra daug kitų būdų, kaip padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tereikia diskutuoti ir ieškoti jų.
„Šitokios kalbos sklinda jau ne pirmą kartą. Tačiau atidirbimo idėja yra iš esmės neteisinga, prieštaraujanti pagrindiniams Europos Sąjungos ir kitiems dokumentams. Yra kitų tvarių būdų, kaip sumažinti gydytojų poreikį regionuose. Pavyzdžiui, etatinių kompetencijų atsiradimas rezidentūros programose.
Dabar gydytojai tik pabaigę rezidentūros studijas – po ketverių, penkerių ar šešerių metų – gauna gydytojo licenciją. O iki tol jis būna tiesiog medicinos gydytoju, jo funkcijos apribotos. Rezidentas gydytoju turėtų tapti ne per vieną akimirką pabaigęs studijas, o pakopiškai. Po pirmųjų darbo metų medicinos gydytojas galėtų turėti dalį kompetencijų ir galima būtų jį siųsti padirbėti į rajoną“, – nuomonę dėstė jaunųjų gydytojų atstovė.
Stovime ant galvos?
Atidirbimo idėja yra iš esmės neteisinga, prieštaraujanti pagrindiniams Europos Sąjungos ir kitiems dokumentams.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidento Vyganto Sudario manymu, reikalavimas atidirbti po studijų atrodytų normali praktika, juk paruošti gydytoją valstybei brangiai kainuoja. Tačiau ydinga galvoti, kad gydytojų trūkumo regione problemą galima išspręsti pripuolamai vienu brūkštelėjimu.
„Problemos šaknys yra daug gilesnės ir spręsti joms reikia kompleksinių priemonių. Visų pirma reikia klausti, kodėl jaunimas nenori važiuoti į regioną? Kas važiuos ten, kur nemato aiškios perspektyvos? Jaunas žmogus gal mielai dirbtų ir rajono ligoninėje, jei žinotų, kad turi užtikrintą darbo vietą, galės ten tobulėti, tam bus skiriama pakankamai išteklių, socialinis paketas. Be abejo, valstybei turėtų būti leista reguliuoti konkrečių sričių gydytojų tankį tam tikrose vietovėse. Tačiau perlenkti lazdos nereikėtų“, – kalbėjo V. Sudaris.
Pasak jo, pacientų apimtys rajonuose mažėja ne tik dėl kintančios demografinės padėties, didžioji dalis pacientų siunčiami į centrus.
„Daug patologijų galime išgydyti ir rajone. Reikia aiškiai išgryninti sistemą, kad kiekvieno lygio specialistai turėtų atliktų darbą savo apimtyse. Kitu atveju greitai nebeturėsime, iš ko pinigų uždirbti. Kaip tada kalbėti apie padorų užmokestį jaunam specialistui? Išeina taip, kad stovime ant galvos ir dejuojame, kodėl viskas byra iš kišenių“, – sakė Pakruojo ligoninės direktorius.
Savivaldybės stokoja pinigų
Receptą, kaip grąžinti specialistus į regioną, pateikęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tam tikrų specialistų parengimą „užsakyti“ ir finansuoti iš savo biudžeto galėtų savivaldybės. Tuomet jaunuoliai jau stodami į aukštąsias mokyklas žinotų, kad tam tikroje savivaldybėje turės atidirbti.
Tokią idėją Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas įvertino ironizuodamas: „Savivaldybės yra tokie neišsemiami bankai, kad tiesiog vos spėjame mėtyti pinigus į dešinę ir į kairę. Toks siūlymas gal ir pagrįstas, tačiau ar realus? Savivaldybės galo su galo nesuduria, vos pajėgia išmokėti atlyginimus. Visada lengviausia parodyti į kitą, o ne ieškoti sprendimų, kaip išspręsti problemą.“
Druskininkų savivaldybė yra sudariusi sutartį ne su vienu studentu, kad po studijų jie turėtų grįžti atidirbti, „Butus esame pasiūlę ne tik gydytojams, bet ir policijos tyrėjams. Bet tai – pavieniai atvejai, nesprendžiantys problemos iš esmės. Daug sudėtingesnė situacija labiau nuo sostinės nutolusiuose regionuose“, – sakė Druskininkų meras, kaip vieną iš galimybių įvardydamas sutartį, pagal kurią už valstybės finansuojamas studijas pinigus asmuo grąžintų per tam tikrą laiką įsidarbinęs ten, kur nori.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...