- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nuspręsta didžiuosius konteinerinius laivus, vadinamuosius „dičkius“, pagal rinkliavas prilyginti vidutiniams laivams.
Neįtikėtinai dideli laivai
Pagrindinis rodiklis, kuris nusako laivo dydį yra bendras tonažas - suminis visų laivo patalpų dydis. Šis aiškinimas apie bendrąjį tonažą itin svarbus, nes Vyriausybė priėmė nutarimą visus didžiuosius konteinerinius laivus skaičiuojant laivų rinkliavas laikyti ne didesniais nei 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.
Iki šiol didžiausias į Klaipėdos uostą atplaukęs konteinerinis laivas yra 366 metrų ilgio ir 48 metrų pločio „MSC Topaz“. Jo bendras tonažas 141 tūkst. 754 tonos.
Antras pagal dydį apsilankęs Klaipėdos uoste yra 363 metrų ilgio „MSC Francesca“. Jos bendras tonažas 131 tūkst. 771 tona.
Kad suprastume, kokio tai yra dydžio laivai reikia žvilgtelėti į Lietuvos laivų registrą. Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo registruota 100 laivų. Bendras jų tonažas siekė 364 tūkst. 28 tonas. Tai yra kaip 2,5 „MSC Topaz“ laivo. Arba „MSC Topaz“ pagal dydį yra beveik toks pats, kaip Lietuvos jūrų registre registruoti 6 „DFDS Seaways“ jūrų keltai. Jų bendras tonažas - 142 tūkst. 933 tonos. Neįtikėtina, koks didelis yra „MSC Topaz“ laivas.
Gdanske rinkliavos mažesnės
Tačiau beveik 142 tūkst. tonų atplaukus į Klaipėdos uostą virs 60 tūkst. tonų. Visiems didesniems kaip 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo laivams Lietuvoje bus taikomas maksimalus 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydis skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas.
Tai reiškia, kad visiems didesniems nei 60 tūkst. tonų talpos konteineriniams laivams rinkliavos Klaipėdos uoste gerokai sumažės. Iki šiol jos buvo neproporcingai didelės palyginti su kitais uostais.
Viename pagrindinių Baltijos jūros konteinerių skirstymo centre Gdanske rinkliavos yra beveik tris kartus mažesnės nei Klaipėdoje.
Bendro 131 tūkst. 771 tonos tonažo „MSC Francesca“, nors ir atplaukdama į Klaipėdą pustuštė sumokėdavo 72,1 tūkst. eurų rinkliavų. Toks pats laivas Gdansko uoste mokėdavo 25,1 tūkst. eurų. Netgi ir pritaikius maksimalų 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo dydį „MSC Francesca“ vis tiek sumokės 36,3 tūkst. eurų rinkliavų. Bet palyginti su Gdansko uostu, tai jau bus maždaug „padorus“ skaičius.
Nenori prarasti „dičkių“
Galima ir nieko nedaryti, galvoti, kad didieji laivai vis tiek plauks į Klaipėdą ir konteinerių krova augs taip, kaip augo šiais metais. Nuo 38 tūkst. TEU konteinerių sausį iki beveik 82 tūkst. TEU konteinerių per mėnesį rugpjūtį.
Iš viso per 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 531 tūkst. 444 TEU konteinerių, kai pernai per visus metus jų buvo 472 tūkst. 998 TEU.
Bet su rinkliavomis, kaip ir su mokesčiais, jų negalima beprotiškai didinti, nes verslas išeis kitur, o mokesčių mokėtojai ners į šešėlį. Palikus neadekvačiai dideles rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, jie Klaipėdos uoste ilgai nesilaikytų. Tos linijos, kurios jau susiformavo „Klaipėdos Smeltę“ valdančios MSC grupės dėka, bet kada gali pasukti kitur, kad ir į tą patį Gdanską.
Juo labiau, kad Klaipėdos uoste nėra pakankamų gylių, kad būtų galima pilnai pakrauti didelius laivus. Realiai tai daryti ir nebūtų reikalo, nes linijiniai laivai niekada pilnai nepasikrauna ar neišsikrauna viename uoste.
Vertindama tai, kad konteinerių gabenimo verslas Klaipėdoje turėtų perspektyvas, Susisiekimo ministerija ir pasiūlė mažinti rinkliavas didiesiems konteineriniams laivams, nepriklausomai nuo jų dydžio skaičiuojant jas iki 60 tūkst. tonų bendrojo tonažo.
Vertinama, kad dėl tos nuolaidos Klaipėdos uostas per metus negaus iki 750 tūkst. eurų rinkliavų. Tačiau atsiradus naujiems laivams, naujoms linijoms tikimasi papildomai į Klaipėdą kasmet pritraukti maždaug 3,5 mln. eurų didesnių pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...